Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Monkey Linux
Monkey Linux - kadaise senovėje egzistavusi labai nebloga Linux distribucija, kuri buvo labai maža, bet kartu su visa grafika, o ką bendro turėjo su beždžionėmis - neaišku (nors jos pavadinime yra žodis "beždžionė"). Su grafine aplinka ir visokiais priedais tilpdama į vos 5 flopikus, šita Linux galėjo netgi lygintis su QNX diskeliu. Šitą Linux apie 1996 sukūrė toksai čekas Milan Kerslager, kuris smarkiai perdirbo kokią tai Slackware versiją.
Bene įdomiausia dalis buvo, kad Monkey Linux galėjo instaliuotis be jokių atskirų particijų, tiesiai į DOS ar Windows particiją, turinčią FAT failų sistemą. Tai reiškė, kad tiesiog susikuri katalogą, į kurį sumeti failus ir praktiškai instaliacija baigta. Paleidimas vykdavo lyg paprastą programą paleidžiant, bet išties tai Linux kernelis išstumdavo DOS ir veikdavo kaip pilnavertė OS. Lyginant su kitais Linux, čia problema buvo tik ta, kad dėl FAT failų sistemos praktiškai vartotojų teisių atskyrimas nebūdavo palaikomas - žodžiu, pagal saugumą tai buvo panašiau į single user OS.
Šitas Linux būdavo platinamas kaip ARJ failai - kad galėtų susinstaliuoti ir normalūs DOS ar Windows naudotojai, o ne tik visokie frykai, kurie žino, kas per daiktas yra Gzip.
Monkey Linux veikimui pakakdavo 30 megabaitų vietos, iš kurios apie 20 užimdavo pati OS su viskuo, o likusius 10 užimdavo swap failas. Operacinės atminties pakako vos 4 megabaitų, o procesoriaus pakako paprasto 80386. Žodžiu, šitą Linux buvo visai galima naudoti ant kokių nors kompiuterių, gamintų dar apie kokius tai 1990 metus ar netgi dar anksčiau. Praktikoje, jei ant kompo galėjo veikti Windows 3, tai galėjo veikti ir Monkey Linux.
Nors ir užimdamas tiek mažai vietos, Monkey Linux buvo tiekiamas su X-Window, o taip pat su Fvwm95, dėl ko atrodė visai panašiai į Windows, o taip pat ir su krūvele stendartinių ir pagerintų programų. Savaime aišku, buvo Vi, įprasti tinklo įrankiai, kaip kad SSH, traceroute, FTP klientas ir panašiai, bet buvo ir šiokių tokių papildomų priedų - pvz., Perl, o taip pat normalesnis editorius, negu Vi - t.y., tuo metu išpopuliarėjęs Joe. Papildomai buvo galima prisiinstaliuoti ir dar papildomų programų, jei tik vietos diske užtenka - pvz., kad ir kokį nors Netscape ar dar ką nors.
Paskui kažkaip kaip ir daugybė kitų Linux distribucijų, taip ir šita išnyko ir platesnėje publikoje buvo užmiršta. Tiek, kad Monkey Linux liko visgi viena iš geresnių, kurias visgi prisimena vienas-kitas senas hakeris...