FTP

FTP - tai failų persiuntimas, kadaise svarbiausias dalykas Internete, buvęs dar tais senoviniais laikais, kai netgi nebuvo normalaus TCP/IP, o tai jau buvo tikrai labai seniai. Vienok šitais laikais FTP beveik visai išnykęs, o jo vietoje kažkiek išplitęs yra SFTP, kuris, deja, neteikia tiek džiaugsmo, kaip anas.

Paprasčiausios FTP programos yra panašios į primityvų šelą, tik komandos kiek kitos. FTP naudojama failų teisių sistema - visiškai gryna UNIX, t.y., vartotojas, grupė, pasaulis - RWX. Sudėtingesnės ir geresnės programos labiau primena kokį nors dvipusį komanderį, kaip koksai NC ar MC, juoba kad kai kurie iš tokių komanderių puikiausiai FTP ir palaiko, pvz., FAR ar tas pats MC. Taip pat, bent jau failų parsisiuntimui, FTP palaiko ir visokios interneto naršyklės.

Vienintelė šių laikų problema - kad tų FTP serverių, iš kurių kažką vertėtų siųstis - nelabai daug. Nors visokie Linux, BSD ir kitų UNIX sistemų adminai visai dar šitą reikalą tebenaudoja.

Visai jau senais laikais, kai dar niekas nekovojo su piratavimu, o WWW buvo gana nedidelis ir prastas, o jokių tenai P2P neegzistavo iš viso, FTP užėmė senųjų BBS vietą - o būtent visokių failų šarinimui. Tai būdavo didieji serveriai, kur atrasti būdavo galima visko, kas papuola - pradedant ištirais visokių OS ir programų instalais ir baigiant kokiais nors įdomiais paveiksliukais su pr0n.

Kai kurie FTP serveriai vėliau dar būdavo pagerinti - visokiausi o-days. Kiti gi būdavo kokie nors tipo akademiniai ir be jokių tenai nelegalių programų ar netinkamos pornografijos, bet visvien su kokiais tai katalogais, kur guli koksai nors Linux ir Pin Up, ypačiai Milo Manara kūryba.

Vienas keistas FTP palikimas buvo iš tų laikų, kai dar normalaus TCP/IP nebuvo - duomenų perdavimui ir komandoms buvo naudojamos dvi nepriklausomos sesijos, tad FTP klientas atidarydavo serveryje portą 21, o tada jau serveris jungdavosi į klientą ir atidarydavo portą 20, per kurį perduodavo duomenis pagal komandas, kurios perduodamos per 21 portą. Kaip sako visokios legendos, šitą iškrypėlišką schemą sukūrę programuotojai paskui būdavo apmėtomi akmenimis ir mušami pagaliais jau savo pačių kolegų, tai todėl ilgainiui pakeitė vardus, pabėgo į kitas įmones bei įstaigas ir taip ilgainiui pasiliko anonimiški ir nežinomi.

Vėlesniais laikais FTP buvo prakeiktas už šitą aktyvų serverį, nes juo naudotis negalėdavo tie, kas būdavo NAT tinkluose, tai atsirado atskiras pasvyus režimas, kur jau klientas jungdavosi į serverį du kartus - ir komandoms, ir duomenims perduoti. Bet čia jau būdavo kita problema, kad viskas susikomplikuodavo, nes serveriui reikdavo kaip tai gudriai sugebėti suprasti, kokiu būdu iš tų pat adresų besijungiančios dvi poros sesijų yra kaip tai kažkuo tarpusavy susiję ir kartu skirtingos, kad nesusipainiotų. Žodžiu, ir vėl kliedesys kažkoksai.