Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Miškas
Senais laikais visai, dar net su visam seniau negu tais, kai prie ruso buvo geriau, jeigu su chebra važiuodavot pro mišką, važnyčiotojas jūsų paklaus "o ar myš kas?" Tai iš tokio gražaus skambesio ir kilo šitasai gražus lietuviškas žodis.
Taigi tęsiant pasakojimą, jeigu kas tai myš, tai vežimas sustos prie miško ir ten galėsite pamyžti.
Ko galima rasti miške?
Ogi bemyžant miške galite sutikti visokių žvėrelių, tokių kaipo koksai vilkas, lapė, ežiukas, voverė, triušis irba vilpišys, tatai idantinai reikėtų slėpti savo myžimo prietaisą, mat šitie gyvūnėliai plėšrūs ir dėl to galėtų supainioti jūsų instrumentą su kokiu grobiu, ir idantinai sumedžioti. Va tada tai maža tikrai nepasirodys.
O ir dar gi į jūsų myžtuką gali ir koks vabaliukas ingelt, tai tai neduok Dieve kokia erkė, katrų šiltuoju metu būna gausu - o ir Lietuvoje pastarosios yra itin piktos beigi nenormalios, o nuo jų sukeliamų ligų, kaip žinia, nėra nei vaistų, nei skiepų. O dargi ten rasite visokių kitokių vabalų beigi vabzdžių, katrie gal ir nėra tokie pikti.
Tiktais neapsirikite, miške jūs myžate ne ant žolės, ogi ant samanų. O tataip yra todėl, kad dėl miške esančių medžių gausos, šieji užstoja saulę, tataigi žolė ten augti negali, o samanos, katros myli tamsą ir drėgmę, tenais klesti. Labai dažnai miške būna net ne samanos, ogi sluoksnis išdžiūvusių lapų beigi nudvėsusių vabzdžių kažkodėl, tai todėl miškuose grindys būna rudos spalvos.
Taipogi miškas yra pati tikrų tikriausia grybų karalystė - ten gausu yra musmirių, baravykų, voveruškų visokių, katrie savo šaknimis yra susiraizgę su medžiais beigi vienas su kitu, tataip mainosi visokiomis maisto medžiagomis irgi maitinasi. Taipogi kiti biologai sako, kad grybai beigi medžiai ne tik taip minta, bet dar irgi dalinasi informacija, įspėja viens kitą apie kitus augalus, ir net, esant reikalui, gali netinkamą prie miško tinklo prisijungusį augalą nunuodyt.
O pagrindiniai miško veikėjai esti medžiai. Tų tai būna su visam visokių, eglių ten, pušų, beržų ar net ąžuolų. Tatai pagal medžius, yra nusakomas miško tipas - atatinkamai gali būti beržynas, pušynas, spygliuočių miškas, lapuočių miškas ar tai net mišrus.
Ko nedaryti miške?
O miške svarbiausia, ko negalima daryti, tai kažko deginti, ar tai palikti ko nors tai degančio, nes kitaip padegsite mišką ir jisai sudegs su visais augalėliais irgi žvėreliais.
Jeigu jums rūpi jūsų sveikata beigi smegeno būklė, tatai rekomenduojame ir į mišką neiti nepasiskiepijus nuo erkių, o tuo labiau nelandžioti po visokius aukštus augalus.
Jeigu neturite medžiotojo bilieto, tai šiukštu negalima medžioti gyvūnėlių, ten gyvenančių, o ir tai jeigu turite, tada negalite medžioti gyvūnėlių patelių ir jauniklių. Tik vat deja, miške negalima sumedžioti alaus, katras puikiai sueitų su kokia tai šernienos dešra.
Su mišku susijęs dvasingumas
Senais, dar geresniais, viduramžių, laikais, miškuose rinkdavosi visokios raganos ten atsieit ratukais šokt, užtai kad viešumoje už tai degindavo.
Taipogi visokie pagonys garbindavo tuosius miškus, medžius, beigi žalčių ir ten lakindavo ežiukus. Gi dar visokias apeigas darydavo tenais, kryžiuočius aukodavo ant savo dolmenų (nepainioti su vaistais Dolmen).
Dar gi atsieit dvasingos malalietkos mėgsta sakyti, kad forest is my home ar panašiai, bet visi žinom, kad miškas - tai namai nebent bomžui.
O ir lietuvių literatūros istorijoje yra buvęs vienas dvasingas nušvitimas - gerb. poetas Antanas Baranauskas aprašė mišką naktyje, ir tatai rašydamas patyrė visišką dvasingumą beigi kognityvinį rezonansą.
Štataigi kviečiame dar šį sąrašą papildyti, juoba kad čia labai daug susiję su mūsų Marijos Žemės paveldu.