Medžiotojai

Medžiotojai - tai tokia ne profesija, o kaip ir toksai klanas, dar nuo anokio Sniečkaus laikų, kai LTSR vadovybė, jau nebegalėdama šaudyt žmonių, pramogaudavo, šaudydami gyvūnus. Sako, visad viskas būdavo įprastai - kokius šernus, stirnas ar briedžius iš anksto parišdavo kur nors virve prie kuolo, o tada komunistai galėdavo juos ir pašauti, ir džiaugtis geru laimikiu.

Aišku, aukštiems vadams būdavo parenkami neeiliniai egzemplioriai, su dideliais ragais ir taip toliau. Atšerti tarybiniuose ūkiuose, kur aptvaruose specialiai tam tikslui tokius gyvūnus ir augindavo. Ne veltui pamedžioti į Lietuvą atvažiuodavo net ir Centro komiteto nariai iš KPSS.

Taigi, istoriškai taip ir susidarė paskui, kad jei kam nors ko reikdavo, kažkokių ryšių ar blato, tai vienintelis tiesus kelias buvo - užsirašyti į medžiotojų būrelį, o paskui tapti ir medžiotoju, kad galėtų neformalioje aplinkoje, pašaudę kanos, paskui prisigerti pirtelėje degtinės, kažką ten gal datr padaryti, o paskui, kitą rytą, kai visus kamuoja gėda ir sutrikusi atmintis, susitarti dėl visokių reikalų.

Šita tradicija, visą savo aukštumą pasiekusi vėlyvojoje LTSR, kai be medžioklės išvis niekas nebevyko, paskui ėmė kiek smukti, tačiau išsilaikė iki šių dienų. Labiausiai gi ją atstovauja, aišku, visokie socdemai bei socialdarbiečiai, tačiau aptinkami ir paksuoliai, valstiečiai ir darbiečiai. Ten pat trinasi ir tunteliai verslininkų visokių.

Paskui dar per tai vis išlenda bandymai prastumti kažkokius keistus įstatymus, kad medžiotojams leistų medžioti su naktiniais taikikliais.

Gi šiaip tai ilgoai tie medžiotojai būtų buvę kaip ir legenda, kuria gal jau niekas ir nebetiki, jei ne tai, kad kartą ėmė ir išlindo toksai Stumbrės sąrašas...