Magnetofonas

Čia labai prabangus ir brangus senovinis stacionarus kasetinis magnetofonas ir labai geros Akai firmos, tai tokių ne visi būdavo netgi matę, nes per brangus.

Magnetofonas - toksai priešistorinis prietaisas, skirtas muzikai groti, turėdavęs kokią nors juostą ar kasetę su joje gudriai paslėpta juostos rite, ir būdavo naudojamas vietoje mp3 plejerio... Tai yra, turėjom omeny, vietoje telefono, nes tais laikais nebuvo nei plejerių, nei telefonų.

Visokie baisiausi audiofilai neretai pasakoja, kaip patys geriausi visų laikų magnetofonai buvo Nakamichi firmos "Dragon". Kai kurie dar papasakoja, kad ir Tandberg buvę neblogi. Ir tada dar pasigiria, kad kokį nors Nakamichi ar Tandberg įsigijo. Bet paskui į tokias kalbas, būna, kad įsiterpia koks padugnė ir pasako apie Studer, tai tada anie Nakamichi ir Tandberg mylėtojai užspaudžia šiknas kažką sušnypščia neaiškiai, o paskui, kai niekas nemato, tualete verkia ir viduriuoja.

Šiaip tai kadaise magnetofonai buvo tikrai nuostabus dalykas, kurio dėka visur išplito piratavimas, SSRS išplito gera muzika, o Hard Rock ir Heavy Metal prasimušė per Muzikos industrijos barjerus. Vienok šiais laikais yra Internetai ir niekam jau tai nebeįdomu.

Magnetofonai senais laikais

Pirmi buvo juostiniai magnetofonai, tai tie buvo labai gremėzdiški ir dideli. Tačiau vėliau Philips firma išrado geras audio kasetes, tad nuo tų laikų atsirado kasetiniai magnetofonai. Juostinius teliko naudoti tik visokie pusiau profesionalai, bandantys groti muziką ir garaže įrašinėti, o taip pat šiaip visokie prietrankos. Normalūs gi žmonės persimetė ant audio kasečių.

Sovietmečiu magnetofonas būdavo įvairus - jei geras, tai japoniškas, o jei blogas - tai rusiškas. Rusiški sugadindavo juostą ir patys sugesdavo, tai buvo blogai. Japoniški buvo geri, bet labai brangūs. Geros firmos, nors ir įvairaus gerumo, buvo tokios, kaip Sony, Sharp, Crown, Akai, Marantz, Pioneer, Aiwa, Panasonic, JVC, Fisher, Sanyo ir panašios, bile tik ne sovietinės.

Išvis tai japoniškas magnetofonas senoviniais laikais buvo kažkokio aukšto statuso simbolis, bet dabar tai jau nieko nereiškia, nes tik seni perdylos dar tokį daiktą gali turėti.

Sunku nupasakoti, kaip tuo magnetofonu reikdavo naudotis, bet šiaip tai grodavo, kažkaip grodavo, tik nepatogiai. Nebuvo juose dainų paieškos ir jokio video, ir dar norint persukti į tinkamą dainą, reikdavo sukti juostą kelias minutes. Tai labai užknisdavo.

Dar senesni magnetofonai būdavo su juostomis - tokiomis bobinomis, kurios dydžio kaip pica, tiktai storos, ir į jas suvyniotas šimtas metrų juostos. Tai šitie išvis buvo neįmanomi, nors atsiet garsas geresnis.

O dar atskira istorija buvo mažiausias magnetofonas - Walkman, bet tas tai jau kitoks buvo.

Automobiliniai magnetofonai

Ilgiausiai naudojami išliko automobiliai magnetofonai - mageliai. Tai ir dabar dar žmonės mageliu pavadina kokį nors netgi ne magnetofoną, o kokį nors CD plejerį mašininį, ar panašiai. Tai irgi neblogas dalykas buvo - jau namuose tos kasetės kaip ir nereikalingos, bet mašinoje - vis dar būdavo, kad ir praverčia. Tai ir dabar dar kartkartėmis kokiame nors sename trante dar įmanoma kasetinį magelį pamatyt.

Tai magelius iš mašinos labai plėšdavo, o ir dabar dar vagia narkomanai. Tai būna, kad magelis kainuoja 200 eurų, narkomanas koks nors jį išplėšia ir parduoda už 10 eurų - toksai ir biznis.

Dar žr.

• Zarraza - legendinis veikėjas, kurio dėka magnetofonų turėtojai visoje Lietuvoje turėdavo geros muzikos