Sanyo

Sanyo - kadaise egzistavusi radioelektronikos kompanija, kuri gamino begales visokiausių dalykų, pradedant baterijomis ir baigiant visokiomis prabangiomis audio sistemomis. Kompanija 2009 metais buvo įjungta į Panasonic sudėtį, tiesa, išskyrus puslaidininkius gaminusį padalinį, kuris buvo kažkam parduotas. Po kiek laiko nuo susijungimo Sanyo prekės ženklas buvo uždarytas ir nustotas naudoti, panašiai, kaip nustotas naudoti buvo ir Fisher prekės ženklas, kuris priklausė Sanyo.

Pačią Sanyo kompaniją 1949 metais įkūrė toksai Toshio Iue, kuris buvo tokio Konosuke Matsushita įbrolis, o pastarasis, savo ruožtu - Matsushita kompanijos įkūrėjas ir savininkas. O ta kompanija, savo ruožtu, ir buvo ta pati, kuri vėliau persivadino į Panasonic Corporation, kuri ir nusipirko Sanyo, praėjus 60 metų.

Pradžioje kompanija ėmė gaminti visokius radijo imtuvus, dirbančius su radijo lempomis. Sėkmė atėjo 1952, kai firma sukūrė lempinę radiją su plastmasiniu, bakelitiniu korpusu - ta atrodė kiek kiečiau už kitas ir pardavimai pajudėjo pirmyn. Dar paskui firma ėmė gaminti ką tik gali - pvz., skalbimo mašinas, baterijas, puslaidininkius ir t.t., ką tik įmanoma.

Firma aktyviai reklamavosi JAV dar nuo 1970, tad tapo ir viena iš pirmų japonų kompanijų, kurios visiškai nukonkuravo vietinius JAV televizorių, magnetofonų, radijo imtuvų ir kitos aparatūros gamintojų. Sėkmė buvo tokia gera, kad už laisvus pinigus Sanyo nusipirko ir vieną iš geriausiai besilaikiusių JAV audio sistemų gamintojų - Fisher kompaniją, į kurią pradėjo nemažai investuoti, paversdama vienu iš stipriausių pasaulyje Hi-Fi ir šiaip aukštesnės klasės aparatūros gamintojų.

Visokiems audiofilams Sanyi kompanija matyt įdomi dar ir tuo, kad būtent ji pradėjo gaminti kvadrofoninę aparatūrą, kurią labai smarkiai stūmė JAV. Deja, anais laikais kvadrofoninė aparatūra taip ir nepaėjo, o nelabai paėjo ir vėliau, nors dabar įvairios 4+1, 5+1 ir panašios sistemos jau ir darosi paplitę.

Vienu metu Sanyo sukūrė ir bandė platinti savo pačių videomagnetofonų formatą, pavadintą "V-Cord", tačiau nepaėjo. Taigi, nuo 1977 Sanyo susitarė su Sony ir platino Betamax. Deja, irgi galų gale nepaėjo, taigi apie 1984 metus persijungė į VHS.

Vėlesniais laikais Sanyo smarkiai persimetė į visokių kompiuterių gamybą, pvz., jau 1982 ėmė gaminti kompiuterius su Z80 procesoriumi MBC-1000, kur buvo CP/M operacinė sistema ir anais laikais populiariausios programos, kaip kad WordStar ir panašios. Kiek vėliau persimetė ant PC kompiuterių gamybos, nors galų gale ir netapo kažkokiu dideliu kompiuterių gamintoju.

Kadangi firma gamino daugiau visokios baltos technikos, nei kokių nors audio sistemų, tai sugebėjo pergyventi didžiąją audio krizę, tačiau reikalai nepasisekė ir 2004 metais kažkoks žemės drebėjimas smarkiai apgriovė vieną iš pagrindinių Sanyo gamyklų, kur šie gamino puslaidininkius. Negana to, kad firma patyrė žiaurius nuostolius, tai dėl to pastrigo ir daugybės kitų produktų kūrimas ir gamyba (nėra mikroschemų - nėra ir elektroninių prietaisų). Taigi, kad ir per tokias nelaimes, Sanyo kompanija irgi pakliuvo į didžiosios audio krizės žlugimų traukinį.

Galų gale Sanyo firmą suvirškino Panasonic ir nepanašu, kad kokiais nors būdais kada nors artimu metu mes dar šitą pavadinimą kažkaip išgirsim. Kitą vertus, daugelis audiofilų dar ilgai džiaugsis Sanyo gaminta technika, ypač visokiomis Fisher audio sistemomis.