Katatoninė schizofrenija

Katatoninė šizofrenija - tokia gana nerišli schizofrenijos rūšis, pasižyminti visokiais psichomotoriniais (judesių) sutrikimais. Tipiniai požymiai - katatoninis sindromas, kuriame kaitaliojasi stuporas ir sužadinimas. Tiesą sakant, pirmiausiai katatoninis sindromas ir buvo aprašytas, o jau paskui toksai šizofrenijos kūrėjas Emilis Kreplinas pareiškė, kad tai yra šizofrenija. Tai senesnėse knygose šita liga kartais ir pavadinama kaip šizofrenine katatonija.

Katatoninio stuporo stadijose pacientas išbūna vienoje kūno padėtyje nuo kelių valandų iki kelių dienų, nereaguodamas į aplinką ir nekeisdamas pozos, netgi kai ji labai nepatogi. Tipiškais atvejais susišnekėti su stuporo apimtu pacientu iš principo neįmanoma.

Katatoninio sužadinimo būsenoje būtina skubi hospitalizacija, paguldant pacientą į sustiprintos priežiūros skyrių. Kai kuriais atvejais pacientai gali kelti pavojų aplinkiniams ar sau patiems.

Kartais pasitaiko ir atskira katatoninės šizofrenijos rūšis - febrilinė šizofrenija, kur hospitalizaciją reikia vykdyti staigiai ir be uždelsimų, nes kitaip pacientą gali tekti guldyti į gydomąjį morgą.

Katatoninės schizofrenijos eiga ir simptomatika

Kai kuriais atvejais, ypač vaškinio lankstumo būsenoje, pacientai gali patirti oneirodą ir haliucinacijas, t.y., būti išsijungę iš šito pasaulio į kažkokią paralelinę visatą. Paprastai toje paralelinėje visatoje pacientai būna svarbiausiais herojais, gelbstinčiais pasaulį ir taip toliau. Į tą paralelinę visatą visgi kartais pavyksta prisibelsti, jei su pacientu kalbama pašnibždomis, labai tyliai (Pavlovo simptomas).

Katatoninės šizofrenijos atvejais neretai pasitaiko negatyvizmas, t.y., nemotyvuotas pasipriešinimas bet kam, kas tik vyksta. Išskiriamos trys negatyvizmo rūšys:

• Pasyvus - pacientas ignoruoja bet kokius bandymus su juo kalbėtis, o bandant jį pamaitinti, perrengti ar nuvesti į kitą vietą - priešinasi.
• Aktyvus - prašomas ką nors padaryti, pacientas ima elgtis neadekvačiai, daro kažką nesusijusio, bando ištrūkti.
• Paradoksalus - pacientas daro visiškai priešingus veiksmus, negu prašoma. Pvz., paprašius atsisėsti, nesisėda ant kėdės, tačiau tada liepus jam pastovėti - iškart atsisėda.

Kitais atvejais gali išsivystyti pasyvaus paklusnumo simptomatika: pacientas paklusniai eina, kur vedamas, niekam nesipriešina, nors ir nerodo aiškių reakcijų į aplinką. Neretai pas pacientus matoma katalepsija irgi gali būti laikoma pasyvaus paklusnumo atveju.

Neretai pasitaiko mutizmas, pacientai visiškai nekalba, nors išties gali kalbėti. Artimas atvejis - Pavlovo simptomas, kai pacientas reaguoja tik į labai tylų šnabždėjimą, bet nereaguoja į normalią kalbą.

Katatoninės schizofrenijos diagnostika

Diagnozuojant katatoninę schizofreniją, būtina nustatyti bent vieną iš sekančių simptomų, besitęsiančių bent 2 savaites:

• Stuporas arba bendras mutizmas
• Negatyvizmas
• Vaškinis lankstumas, paciento sustingimas tam tikrose pozose
• Rigidiškumas
• Susižadinimas, turintis beprasmio aktyvumo požymius
• Stereotipijos, įvairūs besikartojantys judesiai ir keistos pozos
• Automatiškumas, kai pacientas lyg robotukas bukai vykdo nurodymus ir instrukcijas

Būtina diferencijuoti nuo kitų sutrikimų - kryptingas (tematinis) mutizmas rodo šizoidinę asmenybę, net nebūtinai katatoninę šizofreniją. Būtina skirti katatoninę šizofreniją nuo depresyvinio stuporo, smegenų uždegimų ir pažeidimų, epilepsijos, encefalito ir infekcijų sukeliamų būsenų.

Gydymas ir prognozė

Gydymas - įprastas, simptomatinis. Stuporo metu - papildomai trankvilizatoriai, sužadinimo metu - būtini neuroleptikai, taip pat efektyviai padeda sulfozinas.

Prognozė - vidutinė. Būsenos linkusios kartotis, remisijos nestabilios.