Febrilinė šizofrenija

Febrilinė šizofrenija, dar vadinama kaip letalinė katatonija - specifinė šizofrenija, pasižyminti staigia ir gana netikėta pradžia, labai greita eiga ir jei pacientas skubiai nepaguldomas į psichiatrinę ligoninę - tai dar ir letaline baigtimi.

Išties atrodo, kad tai tiesiog gerai žinomas malignatinis neuroleptinis sindromas, tik vat kai vaistukai negali būti blogi, tai gal geriau viską paaiškinkim tokia vat specialia ypatinga liga - nes juk Andrejus Snežnevskis ir Aleksandras Tiganovas geresni psichiatrai, nei tie vakarietiški, tą žino kiekvienas, o kas abejoja - tas nieko neišmano.

Ir dar nenustokim gydyti tais neuroleptikais, kurie tą neuroleptinį malignatinį sindromą sukėlė, nes sovietiniai psichiatrai neklysta. O kai pacientas numirs - tai viską nurašysim ant ligos ir pasakysim, kad visi tie malignatiniai sindromai - tai išsigalvojimas.

Febrilinės šizofrenijos eiga

Pagal savo simptomatiką febrilinė šizofrenija labai panaši į paprastą, staigiai ir ryškiai prasidėjusią katatoninę šizofreniją, tiktai kad su smarkiai pakilusia kūno temperatūra.

Paprastai pacientas iki febrilinio priepuolio būna nerodęs jokių šizofrenijos požymių, dažniausiai tai būna pirmas ir staigus atvejis. Prieš prasidedant susirgimui, pastebima dažna nuotaikų kaita, kuri vis stiprėja, peraugdama į kliedesius bei visokias haliucinacijas ir taip įgaudama oneiroido požymius.

Ryški simptomatika prasideda nuo katatoninio raptuso: pacientas ima daryti kokius nors nesąmoningus veiksmus, reakcijos į aplinką absurdiškos, gali elgtis agresyviai, būna daug stereotipijų, kai kada gali būti netgi traukuliai. Kiek retesniais atvejais viskas gali prasidėti nuo katatoninio stuporo: pacientas būna sustingęs, aplinkiniai gali keisti jo pozą, o šis tą pozą išlaiko, net jei ji labai nepatogi.

Būdinga, kad paciento afektas smarkiai keičiasi, tad kaitaliojasi ir būsenos - tai sužadinimas, tai stuporas. Susirgimui progresuojant, didėja paciento negatyvizmas ir mutizmas, katalepsinė simptomatika ima reikštis vis dažniau, kol pacientas galutinai sustingsta, pakliūna į komą ir numiršta. Tiesioginėmis mirties priežastimis paprastai tampa smegenų žūtis, ūmus plaučių uždegimas, kraujotakos sistemos nepakankamumas ir pan..

Iš fiziologinės simptomatikos - visada matoma ryškiai pakilusi temperatūra, pati temperatūrinė kreivė inversinė: ryte temperatūra aukštesnė, nei vakare. Dažnai pastebima perdžiūvusios gleivinės, smarkiai išraudusi oda, neretai bėrimai. Neretai ant odos dažnai būna pūliuojančių spuogų, pūliuojančių nubrozdinimų, kartais ir pūslių su pūlingu arba kraujingu turiniu - toksikoderminė ir hemoraginė simptomatika.

Febrilinė šizofrenija nėra siejama su jokiais infekciniais susirgimais, nors savo pobūdžiu ji primena infekcinius encefalitus bei infekcines hemoragijas. Skirtingai nuo piktybinio malignatinio sindromo, jos atveju simptomatika išsivysto ne dėl jokio neuroleptikų vartojimo, nes pacientas gal ir vartojo tuos vaistus, bet viskas ne dėl vaistų. Ir kartu neuroleptikai čia paprastai visai juntamai padeda, nes pacientas nuo jų būna labiau apdujęs ir mažiau skundžiasi. Čia tik nevykę vakarų psichiatrai aiškina, kad jokios febrilinės šizofrenijos nėra, o jie nieko neišmano ir neturi jokių kompetencijų!

Mirtingumas be hospitalizacijos - apie 100%, su hospitalizacija ir intensyviu gydymu - iki 70%. Gydymą apsukina tai, kad liga yra gana reta, pasitaiko mažiau kaip 1% iš visų šizofrenijos atvejų, susirgimas dažniausiai pastebimas smarkiai pavėluotai, hospitalizacija įvykdoma tiktai galutinėse stadijose, todėl nėra atidirbtos ir gydymo metodikos. Negana to, sunki diferenciacija nuo kitų susirgimų, ypač nuo kai kurių encefalitų, meningitų, todėl dažnai pasirenkama netinkama gydymo strategija. Galutinai situaciją pablogina pacientų negatyvizmas ir ryški anozognozija su disimuliacija, trukdanti pritaikyti priverstinį gydymą.