Eismo harmonizavimas

Eismo harmonizavimas - rinkinys absurdiškų priemonių, kurios niekaip nepagerina eismo kokybės nei vienai iš eismo dalyvių grupių, tačiau užtikrina labai sistemingą ir didelių mastų finansų įsisavinimą įvairios nereikalingos pertvarkos projektams. Būdinga, kad pertvarkų rezultatai smarkiai reklamuojami, skleidžiamos kalbos apie visokį gatvių humanizavimą, gatvių desovietizaciją, visur kaišiojamas nerišlus darnusis judumas, tačiau rezultatai būna apgailėtini.

Įprastais atvejais visos kalbos apie eismo harmonizavimą tėra tipiška valdžiakalbė, kuri skirta naudojimui vietoje makaronų, kurie kabinami žmonėms ant ausų. Tokie makaronai būna pasakojami, darant bet kokias nesąmones.

Tipiškos eismo harmonizavimo priemonės:

• Gatvių siaurinimas, prisidengiant makaronais apie tai, kad esą gatvės per plačios. Rezultate susidaro avarinės situacijos, neprasilenkia autobusai ir pan., dėl ko eismas pradeda strigti.
• Draudimas sukti į kairę, nes atseit tai mažina kamščius, nes tie sukantys į kairę stovi ir trukdo eismui. Realiai sudaro didžiulius aplinkui per dešinę sukančius kamščius ištisuose rajonuose, o nuvažiuojamus atstumus pailgina ištisais kilometrais.
• Vienpusio eismo gatvės, kurios dėl grynai matematinių (topologinių) priežasčių padidina suminius mašinų nuvažiuojamus atstumus (o tuo pačiu ir suminius kamščius) lygiai du kartus
• Dviračių takai, kurie įrengiami, nepaliekant vietos pėstiesiems arba paliekant pėstiesiems tiek mažai vietos, kad jiems nelieka kur eiti, išskyrus tuos pat dviračių takus. Sukelia konfliktus ir nelaimingus atsitikimus, kai dviratininkai užvažiuoja ant pėsčiųjų.
• Įvairiose vietose visiškai neadekvačiai ir perteklinai įrenginėjami šviesoforai, kurie skirti tiesiog pinigų įsisavinimui. Tokie šviesoforai statomi mažareikšmėse sankryžose, ant įvažaivmų į stovėjimo aikšteles ar kiemus ir pan.. Milžiniškas šviesoforų perteklius reiškia, kad ir pėstiesiems, ir vairuotojams reikia nuolat stoti ir laukti.
• Taip vadinamos atskirties magistralės, per kurias nėra jokių pėsčiųjų perėjų, o todėl žmonės, netgi norintys nueiti 50-100 metrų atstumą (pvz., nuo namų iki parduotuvės), yra priversti arba eiti kelis kilometrus aplinkui, arba važiuoti mašinomis
• Taip vadinamos torpedinės sankryžos, kur pėsčiųjų perėja yra smarkiai atitraukta nuo sankryžos centrinės dalies, o kampai užapvalinti, kad vairuotojai galėtų per sankryžą pravažiuoti dideliu greičiu, o tuo tarpu pėstiesiems, einantiems per perėją, reiktų daryti juntamą vingį. Tokioje sankryžoje girti pacukai gali itin efektyviai ir netikėtai numušinėti pėsčiuosius.
• Sankryžos su tripusėmis perėjomis, t.y., kur įprastoje sankryžoje perėjos yra ne keturiose, o tiktai trijose sankryžos šonuose. Tai reiškia, kad daliai pėsčiųjų, norint pereiti į kitą pusę gatvės, reiks per perėją eiti net tris kartus.