Valdžiakalbė

Valdžiakalbė - tai tokia gana atskira, biurokratinė kalba, kuria ima kalbėti ir ypač rašyti įvairius tekstus visokie biurokratai ir valdininkai. Kalba pasižymi gana distinktyviomis savybėmis, kurios ją smarkiai skiria nuo natūralios lietuvių kalbos.

Kažkada dar George Orwell savo ese "Politics and the English Language" įvardino kelis būdingiausius valdžiakalbės bruožus. Nors jis kalbėjo apie anglų kalbą, greitai paaiškėjo, kad visi šie bruožai yra absoliučiai būdingi ir kitoms kalboms. Didžiule dalimi visa ta kalba susideda iš visokių eufemizmų ir nieko nepasakymų, kurie (George Orwell žodžiais) sukuria rašalo uždangą taip, kaip ją susikuria sepija.

Valdžiakalbė pagal George Orwell

George Orwell įvardino du esminius tokios kalbos elementus:

• Apsimestinis ar pretenzingas pasakojimas (orig. "Pretentious diction"), kuris kalbą padaro visiškai apsimestinai tikslia, teisiška, moksliška ir neutralia. Dėl tokio apsimestinumo atrodo, kad yra įvertintos įvairios nuomonės, įvairūs interesai, remiamasi mokslu ir moksliniais tyrimais ir panašiai, nors reliaia tai tėra bulšitas.
• Beprasmiai žodžiai ir frazės, kurios reiškia, kad lyg ir kažkas pasakojama, bet realiai tai pasakojama kažkas, kas ničnieko nereiškia, o yra tiesiog vėlgi tas pats beprasmis bulšitas.

Kombinacijoje tos beprasmybės kartu su pretenzingumu sukuria būtent tą valdžiakalbę, kuri yra tokia baisi, kad su ja neįmanoma apie nieką diskutuoti, nes realiai už to slypi tiesiog atviras ir grubus paternalizmas, permaišytas su tokia gilia beprasmybe, kad jos netgi neįmanoma įvardinti. Tačiau būtent ta beprasmybė kartu su paternalizmu ir tampa stipriąja šios biurokratinės valdžiaklbės vieta. Kaip pavyzdys: koks nors valdininkas ar valdiško PR atstovas parašo kokią nors visiškai beprasmę ir nieko nereiškiančią nesąmonę, bet kai kažkas apie tai užsimena, toksai veikėjas iš aukšto pareiškia ką nors apie "tai pateikite mokslinius tyrimus, kurie nuneigtų šiuolaikinį mokslą".

Valdžiakalbės formavimosi priežastys

Valdžiakalbės susiformavimas yra susijęs su keliais atvirais ir užslėptais, tačiau labai prieštaringais reikalavimais:

• Biurokratams reikia tam tikrą konkretizuojamą prasmę turinčių teisinių terminų ar formuluočių, kuriomis jie galėtų remtis, tačiau tie terminai ar formuluotės neturi trukdyti daryti tai, ką biurokratai susigalvojo daryti
• Biurokratams reikia tokių aiškios prasmės neturinčių formuluočių, kuriomis remdamiesi, jie galėtų bet kokį savo ankstesnį teiginį paneigti ar perpasakoti jį kitaip, sau patogiai
• Biurokratinė kalba turi būti kuo mažiau suvokiama pašaliniams, į biurokratinį procesą neįtrauktiems asmenims, kad jie negalėtų reikalauti paaiškinimų, netgi jei parašytos visiškos blėnys
• Biurokratinė kalba turi skambėti subjektyviai pakankamai rimtai, kad atrodytų solidi, valdiška, valstybiška

Esminiai valdžiakalbės bruožai

Būdingi valdžiakalbės bruožai:

• Iš visų valdiškų dokumentų naikinamas bet koks asmeniškumas - t.y., netgi jei dokumentą parašo konkretus asmuo, dokumente net netiesioginiu pavidalu nelieka jokio "aš" ar "mes", vietoje to lieka pasyvi forma - "manoma", "skaitoma", "siūloma" ir panašiai
• Didžiulis kiekis daiktavardinių formuluočių, pvz., "darbų vykdymas", "darbų vykdymo plano aprašas", "aprašo sudarymas" ir panašiai, t.y., vietoje veiksmo telieka veiksmo objektas, o tai reiškia, kad nereikia vykdyti veiksmo, o pakanka turėti veiksmo objektą
• Didžiulis kiekis daugiasluoksnių, netiesioginių nuorodų, pvz., "aprašo sudarymo tvarkos vykdymo reikalavimai" ar "normų taikymo visuomeninės poreikių vertinimo gairių panaudojimo rekomendacijos"
• Visiškai besąlygiškai išnaikinamas bet koks humoras, o paskui - ir bet koks kalbos gyvenimiškumas netgi ten, kur dėl sklaidos šitai yra būtina (pvz., informacinė medžiaga gyventojams), dėl ko tekstai galutinai pasidaro neįmanomi skaityti ir niekam netinkami
• Pagal galimybę, bet kokie normalūs žodžiai yra pakeičiami biurokratiniais terminais, o biurokratiniai terminai dar pridauginami, kad žodžių pasidarytų dar daugiau
• Stengiamasi maksimaliai išplėsti sakinių ir formuluočių ilgį iki to lygmens, kur niekas nebeįstengtų perskaityti ir suprasti sakinio. Jei sakinio tiesiog neįmanoma suprasti - tai reiškia, kad niekas negali jam suformuluoti jokio prieštaravimo ar tiesiog pasakyti, kad čia parašyta nesąmonė.
• Kuo daugiau naudojami žodžiai, reiškiantys visiškai neaišku ką, pvz., įtrauktis, darnumas, tvarumas, lyderystė, verslumas, ekosistema, judumas, įvairovė, socialinė atsakomybė, žalioji banga, darnusis judumas, dalyvumas ar panašūs

Dar žr.

• Kafka - toksai tarptautiškai žinomas susijęs procesas
• Naujakalbė - tokia irgi panašios rūšies kalba, tik sėkmingesnė, žinoma iš 1984
• Durnusis įtraukumas - pati valdžiakalbės esmė