Feighnerio kriterijai

Feighnerio kriterijai arba Feignerio požymiai - tai tie diagnostiniai kriterijai, kuriuos toksai John Feighner (Džonas Feigneris) sudėliojo, su kolegomis kitais psichiatrais peržiūrinėdamas dažniausių psichikos sutrikimų diagnozavimus, simptomus, aprašymus ir taip toliau, kurie buvo naudojami pscihiatrijos studentų mokymui St.Louis Misurio Vašingtono universitete. Visi šie kriterijai buvo apibendrinti viename John Feighner straipsnyje, kurieme ir buvo išdėstyti ir paskelbti.

Dar kartais lietuviškai tas John Feighner vadinamas kaip Džonas Feineris ar Feigneris, tai ir jo kriterijai kartais pavadinami kaip Feinerio kriterijai arba Feignerio kriterijai. Nes ta pavardė labai sudėtingai užsirašo.

O beje, apie kokius 20 metų vienas to John Feighner straipsnis apie šituos kriterijus buvo daugiausiai pasaulyje cituojamas psichiatrijos mokslinis straipsnis iš visų, kokie egzistavo. Kitaip tariant, būtent tas pavienis Feighnerio straipsnis padėjo pagrindus šiuolaikinei psichiatrijai. Taigi, čia tokia šito straipsnio ir tų kriterijų svarba - iš esmės, visa šiuolaikinė psichiatrija dabar tuo paremta.

Feighnerio kriterijų atisradimas

Reikalas buvo toksai, kad iki tol DSM klasifikacijose buvę aprašymai būdavo labai menki ir neaiškūs, tad psichiatrai remdavosi kitų psichiatrų darbais. Tačiau tuose darbuose psichikos sutrikimai būdavo aprašomi ganėtinai skirtingai, o ir simptomai neretai būdavo irgi gana neapibrėžti ir nevienareikšmiai. Kartais netgi išvis nebūdavo kokio nors diagnostinių kriterijų sąrašo, o tiktai gana neaiškus literatūrinis kokio nors sutrikimo aprašymas.

Taigi, kartu su kitais to universiteto psichiatrais John Feighner ėmė nagrinėti tuos kriterijus. Per kelis metus gavosi išnagrinėti ir apibrėžti 14 skirtingų pscihikos sutrikimų, kurie pasitaikydavo dažniausiai - pvz., depresijai, schizofrenijai, obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui, nerimo sutrikimui, isterijai, antisocialiam asmenybės sutrikimui, alkoholizmui, narkomanijai, silpnaprotystei, homoseksualumui, transseksualumui ir pan.. Žodžiu, nors ir minimali, ta klasifikacija apėmė dažniausias diagnozes, apimančias gerokai daugiau kaip pusę visų pacientų atvejų.

Visiems šiems sutrikimams buvo įvesti kraštutinai aiškūs kriterijų rinkiniai, kur pagal objektyvius ir vienareikšmius faktus, pvz., paciento elgesio faktus, jo sutrikimo trukmę, emocijų, mąstymo pažeidimų požymius ir t.t. buvo galima visiškai vienareikšmiškai nustatyti tokias diagnozes, kad dėl jų jau niekas nesiginčytų, nes būtų visiškai viskas aišku.

Kiek vėliau šitie Feighnerio kriterijai buvo beveik tiesiogiai perkelti į DSM-III, panašiais kriterijais papildant ir kitas ligas, ir taip ši klasifikacija sukėlė realią revoliuciją pasaulinėje psichiatrijoje, nes pasidarė aišku, kad psichikos ligas galima įvardinti ne remiantis kažkiomis nepaaiškinamomis ir neaiškiomis kokių nors veikėjų įžvalgomis, o labai aiškiais požymiais. Ir arba tie požymiai yra ir tenkina kriterijus, ir tada yra aišku, kokia psichikos liga, arba kokie nors požymiai netenkina - ir tada reiškia, kad pacientas neserga.

Feighnerio kriterijai šiuolaikinėje psichiatrijoje

Iš esmės, šiuolaikinė psichiatrija skirstoma į dvi bendras kryptis:

• Mokslinė psichiatrija, palaikanti Feighnerio kriterijus - tai yra visa JAV psichiatrija, kur simptomatika ir požymiai nustatomi, remiantis DSM kriterijų rinkiniais, o šie kriterijų rinkiniai yra tiesiog patobulinti Feighnerio kriterijų variantai, o taip pat didelė dalis europinės psichiatrijos, besiremiančios analogiškais kriterijais.
• Pseudomokslinė, šarlataniška, intuityvi "psichiatrija", iš kurios ryškiausias variantas - tai Snežnevskio ir Tiganovo psichiatrijos variantai, kur aiškių diagnostinių kriterijų išvis nėra, o vadovuose visiškai atvirai aiškinama apie kažkokias mistines psichiatrų įžvalgas ir jų gebėjimus.