Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!
Subskraibink Pipediją ant FB: |
Psichikos liga
Psichikos liga - tai ne sutrikimas, ogi tiesiog kita pasaulėžiūra, nors aišku, čia kaip pažiūrėsi. Išties tai nenormalumas yra norma, taip kad normalumas - ne jokia ne norma, todėl čia jūs visokie, kurie atseit normalūs - turėtumėt būti gydomi kaip nors - čia jums padės psichiatrija. Kažkodėl gi viskas gaunasi atvirkščiai.
Vat pavyzdžiui, farmacijos vertelgos tai labai džiaugiasi šituom, nes dėl belenko psichiatrai puikiai gali skirti visokius ten vaistus, neuroleptikai, trankvilizatoriai ir antidepresantai - ypač populiarūs, gi daro jie neaišku ką, bet pinigai didžiuliai, o tai kai kas tyrimą padaro, kad tie vaistai nepadeda ar smegenis žaloja, tai gi puikiai tie tyrimai paneigiami šimatais kitų labai nepriklausomų ir teisingų tyrimų, pademonstruojančių, kad patys neteisingų tyrimų darytojai serga kokia nors psichikos liga ir yra gydytini vaistais bei elektrokonvulsine terapija, kuri puikiai gali padėti tokiais atvejais.
Gi skaitytojau, čia ir tau vertėtų susimastyt apie šitai, nesgi juk ar nekamuoja tavęs liūdesys ar nerimas, kokia nors nuotaikų kaita, kai vieną dieną būni linksmas, o kitą susinervini? Tai akivaizdus jau požymis, tikras schizoafektinis sutrikimas, o gal ir vangioji šizofrenija, na mažų mažiausiai - tai depresija, bipoliarinis sutrikimas ar neurozė, puikiai pagydoma vaistukais.
Dargi ir PSO statistika teigia, kad 25 procentai pasaulio populiacijos yra ne kas kita, o psichai, gi likę tiesiog neištirti, tai tirtųjų tarpe psichikos ligomis matomai serga visas 100 procentų žmonių, taip kad rimtai patartume susirūpinti savo sveikata, o ir puikios sanatorinės gydymo vietos, kaip kad Nauja Vilnia ar Švėkšna bei kitos psichiatrinės ligoninės čia puikiai tam padės.
Psichikos ligų klasifikacija
Pagal dabar naudojamą metodiką, yra ir tokia klasifikacija, kur kokia nors raidė ir skaičius - kodas, specialiai kad pacientas nesuprastų. Mes čia išviešinsim jums, kad žinotumėt, ką tai reiškia. Nes jei nežinosit, tai gal galvosit, kad nesergate arba šiaip kokie nors atseit normalūs esate.
Žinokite, kad psichikos liga jūs sergate, tik jums dar diagnozės nepaskyrė. Tai kol jums diagnozės nepaskyrė, tai galite patys ją sau pasiskirti, bet užsiimti savigyda visgi nepatariame. Štai jums psichikos kodai visokie su pavadinimais ligų, kurias jūs žinote, kai kur ir įdomesnius atvejus išskiriant (čia neapsigaukit, kad tik tiek rūšių - yra ir dar detalesnės klasifikacijos, o ir šiaip mes čia dėl paprastumo daugumą visko praleidžiam):
- F10-F19 - psichoaktyvių medžiagų vartojimas ir jų sukelti sutrikimai, t.y., narkomanija ir panašiai
- F10 - alkoholizmas su visokiomis pasekmėmis, pradedant šiaip girtuokliavimu ir baigiant belenkuo dar blogesniu
- F10.4 balti arkliai
- F11 - narkomanija, kur opioidai
- F12 - narkomanija, kur kanabinoidai
- F13 - narkomanija, kur raminantieji ir šiaip barbitūratai visokie
- F14 - narkomanija, kur kokainas
- F15 - narkomanija, kur šiaip visokie stimuliantai, įskaitant netgi kofeiną
- F16 - narkomanija, kur haliucinogenai
- F17 - narkomanija, kur tabakas
- F18 - narkomanija, kur bazas, moment klijai ir panašūs tirpikliai
- F19 - šiaip visokios kitų medžiagų narkomanijos, o taip pat visokių narkomanijų kombinacijos
- F10 - alkoholizmas su visokiomis pasekmėmis, pradedant šiaip girtuokliavimu ir baigiant belenkuo dar blogesniu
- F20-F29 - visokia ten schizofrenija ir kitos ligos, kur jau kaip reikiant keistai atrodančios
- F20 - Schizofrenija savo įprastais pavidalais
- F21 - Schizotipinis sutrikimas, kur kaip ir schizofrenija, bet dar gal ir ne
- F22 - Kliedesiai ir šiaip su jais susiję reikalai, kur ne šizofrenija
- F23 - Psichozės, kur irgi dar ne šizofrenija
- F24 - Indukuotos psichozės - kur psichikos ligomis apsikrėtę nuo kitų, bet dar pagydomi
- F25 - Schizoafektinis sutrikimas, kur kaip ir schizofrenija, bet gal dar ir ne, o ir gal kokia nors kita liga, bet gal ir ne
- F30-F39 - visokie tenai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, kur lyg ir nėra dar kliedesių arba tie kliedesiai pakankamai riboti, kad pacientas dar sugebėtų suvokti bent jau aplinką
- F30 - Manija, vienkartinis atvejis
- F31 - Bipolinis sutrikimas
- F32 - Depresija, vienkartinis atvejis
- F33 - Depresija, pasikartojanti
- F34 - nuotaikos sutrikimai, afektai
- F34.0 - Ciklotimija
- F34.1 - Distimija
- F38.8 - PMS
- F40-F48 - visokios įvairiarūšės neurozės
- F40 - įvairios fobijos
- F41 - nerimo sutrikimai
- F42 - obsesinis-kompulsinis sutrikimas
- F43 - stresas ir su juo susiję sutrikimai
- F44 - disociatyviniai sutrikimai, liaudyje žinomi kaip isterija
- F45 - somatoforminiai sutrikimai, ypač visokia hipochondrija
- F48 - kiti neurotiniai sutrikimai:
- F48.0 - neurastenija
- F48.1 - depersonalizacinis-derealizacinis sindromas
- F48.8 - kiti įvairūs neurotiniai sutrikimai
- F50-F59 - įvairūs elgesio sutrikimai
- F50 - Anoreksija ir visokie kiti valgymo sutrikimai
- F60-F69 - įvairiausios asmenybinių sutrikimų rūšys, pradedant asmenybės patologijomis, seksualiniais iškrypimais ir baigiant potraukiu azartiniams lošimams
- F60 - įvairios psichopatijos
- F61 - kitos psichopatijos, nepasiduodančios klasifikacijai
- F62 - asmenybės pokyčiai, susiję su ilgalaikiais traumuojančiais poveikiais
- F63 - įpročių ir impulsyviniai sutrikimai
- F63.0 - azartiniai lošimai
- F63.1 - piromanija
- F63.2 - kleptomanija
- F63.3 - trichotilomanija
- F64 - lytinės identifikacijos sutrikimai, ypačiai transseksualumas
- F65 - seksualiniai iškrypimai ir nukrypimai
- F65.0 - fetišizmas
- F65.1 - fetišistinis transvestizmas
- F65.2 - ekshibicionizmas
- F65.3 - vojerizmas
- F65.4 - pedofilija
- F65.5 - sadomazochizmas
- F65.6 - daugybiniai seksualiniai iškrypimai
- F65.8 - kiti seksualiniai iškrypimai, įskaitant nekrofiliją
- F70-F79 - visokia įvairaus sunkumo ir silpnumo silpnaprotystė irgi demencija
- F80-F99 - visokios kitokios psichikos ligos, gyvas galas jų
Galų gale, nors dabar čia istorijos ir tradicijų neigėjai išbraukė, bet mes vardan teisybės privalome sugrąžinti svarbiausią ir esminę psichikos ligą, nuo kurios tyrimų prasidėjo visa šiuolaikinė psichiatrija, nes būtent ją tirdamas Emil Kraepelin atado kitų psichikos ligų dėsningumus. Toji liga - tai neurosifilis.