Gyvybė
|
Straipsnis "Gyvybė" atitinka aukštus enciklopedijų standartus |
| Visi straipsniai pagal pirmą raidę: A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į J K L M N O P Q R S Š T U Ų Ū V W X Y Z Ž 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 |
„Gyvybė - lytiškai perduodama ir neišvengiamai mirtina liga.“ - Nylas Geimanas
Gyvybė - daiktinio kūno bruožas atlikti biologinius vyksmus, iki kol jis pasiekia cheminę pusiausvyrą.
Šie kūnai gali būti sudaryti iš vieno mikroskopinio „gyvybinio vieneto“ (ląstelės), ar iš daug jų. Vienaląsčių ar daugialąsčių būtybių (organizmų) sandaroje yra dalelės, kurios atlieka specifinius procesus. Pavyzdžiui: dūjų apykaitą, arba kvepavimą, atlieka mitochondrijos organelė vienaląsčiose organizmuose, o daugialąsčiuose - organų visuma.
Organizmas, pasiekus cheminę pusiausvyrą, nustoja vykdyti metabolizmo procesus: gyvybės bruožas sustabdomas - organizmas nustoja gyvent, miršta.
Gyvybės pradžia
Moksliūnai beigi šventukai pilnai nesutaria kaip gyvybė susiformavo ar atsirado, ar iš kokios kosminės šiknos išlindo. Yra kelios teorijos:
Panspermija
Ši teorija teigia, jog visatoj buvoja gyvybė, kuri atvyko į mūsų pasaulį ar netyčia, per dangaus kūnus, ar tyčia, ateivių deka.
Šisai motyvas aptinkamas žaidime „Spore“.
Pirmykštės gyvybės sriuba
Teigiama, jog kadaise, Žemės vystymosi metu, archėjaus eone, susiformavo tinkamos sąlygos organiniam junginiam tapti gyvais mikroorganizmais. Būtybės atsirando iš vadinamosios „pirmykštės sriubos“, kitaip tariant: bybienės.
Kreacionizmas
Panašus tikėjimas kaip tyčinė panspermija, tačiau tie ateiviai, - arba tiksliau, ateivis, - yra antgamtinės būtybės. Žmogiškai tariant, gyvybę mūsų planetoj sukūrė dievas ar Dievas. Kreacionizmo tezės pasitaiko kai kuriose dundų-protestantų sektose.
Šiji teorija yra pagrįsta Filipo H. Gosės „bambos hipoteze“, kuri skelbia, jogi Žemė ir visata yra ne daugiau kaip 10000-čių metų senumo. Gosės hipotezė sako, kadgi visi empiriniai duomenys patvirtinantys tikrąjį visatos amžių tėra dievulio iliuzijos ir apgaulės. Manytumei, jog pamaldūs krikščionys nesiklausytų tokios šventvagiškos maliavos, bet vos ne visi jaunosios Žemės kreacionizmo tikėtojai yra dievobaimigi ir paklusnūs.
Nors kožnas žmogiukas jau kaip ir yra susitaikęs su tuo faktu, jog vien tik Žemei turi 4000000000-us, šie teokretinistai ne tik gėdą daro sau, bet ir likusiem padoriem krikščionims, kurie nepritaria tokiom nesąmonėm.
Spontaninis atsiradimas
Kai kurie filosofai galvojo, kadgi visokiausios gyvybės atsirado spontaniškai iš negyvų objektų. Pavyzdžiui: musės atsiranda iš dulkių, varlės iš purvo, gyvačių kilmė yra žmogaus stubūro čiulpas, ir klmn. Matomai šie filosofai niekad nematė musių ar varlių kiaušinių ir apskritai turbūt buvo susipažine tik su žmogaus gimimo procesu, o bendras išprusimas apie kitus gyvuojančius baibokus tai buvo nulinis.