Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Troliai
Troliai - tam tikra Internetų botų rūšis, šika į komentarus, siekdami sukelti efektingą fleimą. Skirstomi į dibilus, pseudointelektualus, kaščenitus, kalbonacius ir kitas rūšis (išvardinkite daugiau). Pats žinomiausias trolis - Anonimas. Vienas žinomiausių senų laikų lietuviškų trolių - Nelabz. Kartais troliai painiojami su spameriais - labai atkaklius trolius kartais koks nesusipratėlis būtent taip ir pavadina. Troliai gali būti gydomi urinoterapija, tačiau tai ne visada padeda.
Daugeliu atvejų troliai tapatinami su botais, tačiau kol kas nėra įrodyta, kad nors vienas botas galėtų efektingai trolinti ką nors daugiau, nei kokius nors dibilus, kurių visgi yra dauguma. Plačiai žinoma Grožytė apsiribodavo dibilišku flūdinimu, tačiau daugiau, nei 9000 įvairių dibilų pilnai įtikėjusių, kad tai merga, jai netgi siūlydavo seksą. Trumpai tariant, šitai buvo visai neblogas patrolinimas.
Nors troliai dažnai visaip plūstami, bet tiktai jų dėka Internetai yra įdomūs. Nes jie užveda įdomias diskusijas, bendrauja, juokauja, sukelia labai daug džiaugsmo aplinkiniams, tuo tarpu įsižeidžia ant jų tik pavieniai menkystos. Galime drąsiai teigti, kad jeigu jūs nekenčiate trolių - jūs esate pseudointelektualas.
Daugelis pagarsėjusių trolių įkuria savo blogus, kai kurie - netgi LJ. Kaščenitų rūšies troliai kartais trinasi IRC, Laiko forumuose, konfose. Primityvesnės trolių rūšys trinasi Delfyje. Gudresnės - užsiima troliamoksliu.
Trolinimo metodų skalė: nuo mokslo iki dibilų
Vadinamieji dibilai (svarbu nepainioti jų su debilais) neretai irgi yra pavadinami troliais, ypač tada, kai apimti įniršio, ima keiktis komentaruose ir rašinėti visokį šlamštą. Čia ir yra didžioji trolio apibrėžimo problematika: moksliškai troliu laikytinas žmogus, sugebantis įvairiais psicholingvistiniais metodais tikslingai sukelti aplinkiniams kognityvinį disonansą, tačiau toksai apibrėžimas visiškai nenumato kriterijų, leidžiančių identifikuoti trolinimą.
Specifiniais trolinimo atvejais nors šie metodai neretai yra kraštutinai rafinuoti, kartais turi savyje net ir NLP bei semiotikos elementų, dalis jų yra visai nesunkiai įvaldoma bet kokio dibilo elgesio kontrolė gaunasi totalinė, o disonansas kartais pasiekia visiškai nesuvaldomą lygį, staigiai pervesdamas pacientą į transą. Ką ir matome iš prieš tai buvusio sakinio su tipine sakinio desinchronizacija, tačiau leidžiame jums atsitokėt, nes dėmesys prikaustytas, o sakinį jau bandote perskaityti antrą kartą suprasite mažiau.
Reikia pripažinti, kad neretai būna, kai rafinuotos diskusijos tarp kelių panašaus lygio veikėjų gali suktis ant ribos, kur realus diskutavimas persimaišo su greitais būdais pasigaut ir trumpam iškraustyt iš proto kokį nors netyčiom užklydusį skaitytoją.
Paprastesniais atvejais, žemesnio intelekto troliai užsiima elementaria demagogija bei kitais ganėtinai paprastais metodais, pvz., kabinėjasi prie rašybos, argumentacijai naudoja klasikines argumentacijos klaidas, užsiima vadinamaisiais projektyviniais kliedesiais, skleidžia pseudomokslinius perlus ir taip toliau.
Neabejotinai kognityvinis disonansas žmonėms kartais kyla ir nuo primityvių veiksmų - pvz., kai protingą straipsnį parašiusį blogerį kas nors komentaruose pavadina idiotu ir pasiūlo kokį nors 3 klasės vadovėlį paskaityti. Nuo tokio komentaro blogerį ištinka standartinė mintis: "o kas, jei kažkas iš mano skaitytojų tai perskaitys ir nuspręs, kad aš tikrai nesąmonę parašiau?". Rezultate blogerį apima frustracija, kurios trolis ir siekė.
Dar paprastesniais atvejais koks nors silpnaprotis troliukas gali ir tiesiog prirašinėti keiksmų kokiai nors dvasingai mergaitei. Arba pridėti į blogo komentarus nuotraukų su bybiais. Kartais tiek ir tereikia, norint kam nors sukelti isterikas.
Kriterijus, leidžiantis nustatyti ribą tarp trolinimo ir idiotizmo - tai imperatyvas. Tais atvejais, kai kažkas aklai tiki savo tiesa ir tenaudoja visus aukščiau pavardintus metodus dėl kokių nors savo intencijų, vargu ar galima kalbėti apie kokį nors trolinimą - tai greičiau silpnaprotiški bandymai įrodyti savo tiesas. Tuo tarpu rolinimo tikroji esmė - tiesiog sukelti juoko sau, o neretai ir tam, kas yra trolinamas.
Vienok, kadangi joksai trolis savo intencijų nei už ką nenorėtų išduoti (nes pokštas nesigautų), atskirti trolių nuo dibilų dažniausiai yra neįmanoma. Kita vertus - gal ir neverta, nes neproduktyvu.
Pipedija
Neabejotinai akivaizdžiai reikia pasakyti, kad Pipedija esą ne kas kitas, ogi trolių kuriama enciklopedija, katroj viskas išvartoma belenkaip, kad tik apipudrint smegenis, o visa tautosaka, čionais kaupiama tėra tiktais tam, kad taptų puikiu pagrindu trolinimui kitose vietose, idantinai nei galvot nereiktų, pavyzdžiui atėjus kažkur, parašyt, kad pavyzdžiui esą esą kažkokių ten įrodymų, kad kažkas ten kažką. Žinoma, neabejotina tai, kad ne veltui ir Pipedija vadinama ne kitaip, kaip tik internetų šikna.
Jau kaip bebūtų, faktas, kad disonansą Pipedijos straipsniai sukėlę yra daugiau, nei 9000 žmonių - tai neabejotina tiesa.