Imperatyvas

Imperatyvas - tai kaip koks postūmis kažkoks tai, kurį pagal Froidą generuoja matomai kažkoksai tai ten Superego. O jei jo nėra, tai aišku, kad jau tada generuoja visokie žemiausi instinktai. Taip kad reiškia, jog imperatyvas gali būti ir giliai dvasingas beigi moralus, o gali būti ir kažkoksai ten kitoksai.

Jei imperatyvas pakankamai susipainioja, tai jisai sukuria kokį nors diskursą irgi paradigmą, o tuo pačiu - visokius naratyvus beigi nesusišnekėjimus. Sunkiais atvejais susikirtę imperatyvai sukelia dideles batalijas, kaipo šitstorumus, taip kad išties jau tasai šūdas, kuris sukasi ir taškosi ventiliatoriuje kartais - tai ne šiaip šūdas ventiliatoriuje, o nesuderinamųjų imperatyvų sandūra.

Vienok dar gerai, jei imperatyvai susiduria kur nors šiaip tarp žmonių - tai tada gaunasi koks nors karas ar revoliucija, betgi kai kažkokie imperatyvai susiduria vieno žmogaus galvoje, tai būna ambivalencija, kognityvinis disonansas, neurozė ir šizofrenija.

Dar nekurie filosofai beigi mąstytojai sako, kad kiekviena paradigma iš imperatyvo, tai jei yra šūdų paradigma, tai spėjam, kad jinai iš šūdo, taip kad patys suprantat, kokių tų imperatyvų būna kartais.