NLP

Neuro Lingvistinis Programavimas Teigiami ir neigiami aspektai,

Atrodo jog NLP šlovės saulė Lietuvoje pamažu traukiasi iš zenito, užleisdama vietą kitoms panacėjoms: emocinio intelekto lavinimui, kaučingui ir t.t. Tačiau šis mokymas vis dar turi būrį pasekėjų (ir kažkiek kritikų). Domėdamasis NLP, lietuvių kalba radau nemažai straipsnių teigiamai vertinančių NLP, o kritiškų atsiliepimų praktiškai aptikau tik trumpuose komentaruose, todėl pabandysiu užlipdyti šią „informacinę spragą“. Pradėti norėčiau nuo to, kas NLP mokyme, mano nuomone, yra vertinga ir tikrai priimtina. „Fundamentalus NLP elementas yra tai, kad žmogus patiria ne tikrąjį pasaulį toks koks jis yra. Žmogus operuoja stipriai filtruojančiais vidiniais proto žemėlapiais, taip kurdamas vidinį išorinio pasaulio vaizdą. Kiekvieno žmogaus vidinis žemėlapis yra tik dalinė subjektyvi išorinio pasaulio prezentacija. Žmogaus pasaulio žemėlapis yra formuojamas interpretuojant informaciją, kuri ateina per 5 jutiminius kanalus, vėliau ši informacija “koduojama” panaudojant kalbą ir žodžius. Proto žemėlapiai yra tik subjektyvi interpretacija, o interpretacija nėra tiksli. Filtravimo sistema, esanti žmogaus proto žemėlapių dalis, nusako žmogaus pasirinkimo galimybių spektrą“. Iš straipsnio apie NLP. Konsultantė Daiva Kriugiškytė Šaltinis: www.success.lt

„Vidiniai proto žemėlapiai“ labai panašus konstruktas į C. M. Steinerio „Gyvenimo scenarijus“ ar Adlerio mintis apie “Gyvenimo stilių” arba “Gyvenimo liniją” (priklauso nuo vertėjo). Neturiu po ranka knygos, bet pabandysiu pacituoti iš atminties:). Pasak Adlerio, žmogaus gyvenimo linija susiformuoja per pirmus penkis gyvenimo metus, tėvų ar juos atstojančių asmenų įtakoje. Iš esmės tai ir yra mūsų Žemėlapis ar Scenarijus (ar mes esame geri ar blogi, nevykėliai ar genijai, aplinkiniai žmonės – geri arba blogi, verti pagarbos ar paniekos). Ir svarbiausia (bent man) sekanti Adlerio mintis: „Atrodo, jog gyvenime žmonės susiduria su labai skirtingomis situacijomis ir įvykiais, darančiais poveikį mūsų asmenybei, bet iš to kas vyksta su mumis ir aplink mus, mes priimame ir suvokiame tiktai kas atitinka mūsų gyvenimo liniją“. T.y. gyvenime iš visos neaprėpiamos gausybės, mes matome tik tai kas atitinka mūsų Gyvenimo liniją arba mūsų Žemėlapį. Kalbant apie objektyvią ir subjektyvią realybę, tai manau, jog objektyvi realybė yra tiek sudėtinga ir kiekvieną akimirką mums pateikia tiek informacijos, kad žmogaus protas nėra ir niekada nebus pajėgus užfiksuoti ir pajusti “visko” kas vyksta aplink mus (kaip minimum mes negirdime radiobangų, nematome radiacijos ar infraraudonosios spektro dalies ir t.t.). Manau gamta taip surėdė, jog pasąmonė (remdamasi ankstesne patirtimi) atkreipia mūsų dėmesį tik į tai, kas einamuoju momentu gali būti pavojinga arba naudinga, o kadangi kiekvieno ankstesnė patirtis kažkiek skirtinga, toje pačioje situacijoje mes matome ir suvokiame skirtingus dalykus (net jei duotuoju atveju mūsų jutimo organai veikia panašiai, nes normalaus regėjimo žmogus mato pasaulį visai kitaip nei daltonikas o juo labiau - neregys). Taigi neabejotina, jog ši „filtravimo sistema“ labai stipriai įtakoja „mūsų pasirinkimų spektrą“, o tuo pačiu ir visą mūsų gyvenimą.

Kiek suprantu NLP užduotis pakeisti šias Programas geresnėmis, lemiančiomis sėkmę versle ir gyvenime. Mūsų pasaulio matymo būdas, gyvenimo eigoje, kažkiek keičiasi, bet paprastai labai nedaug. Nes, kaip kalbėjo Adleris, mes nepastebime, nesuprantame arba tiesiog ignoruojame reiškinius ir faktus neatitinkančius mūsų Gyvenimo linijos. Aišku, žinomi atvejai kai žmogaus Gyvenimo liniją (Programą) kartais iš esmės pakeičia dideli sukrėtimai. Tačiau tolygus sąmoningas perėjimas į kitą Programą ar Scenarijų yra labai nelengvas procesas, kartais trunkantis visą gyvenimą. Nenuostabu, kad NLP atsirado Amerikoje, nes ten laikas – pinigai, ir metodai „trunkantys visą gyvenimą“ ten turi labai ribotas perspektyvas. Nors ne visuose NLP aprašymuose apie tai kalbama, bet atrodo, jog esminis Programos pakeitimo įrankis yra hipnozė. Arba kaip sako savo videoseminare Rusijos psichoterapeutas Sergei Gorin – „nenorėčiau tai konkrečiai įvardinti kaip hipnozę arba transą, todėl vadinkime tai pakitusios sąmonės būsena“. (http://saviugdosklubai.lt/category/psichologija-2/nlp-2/ ) Poreikį naudoti pakitusias sąmonės būsenas, jis iliustruoja dvimačiame pasaulyje gyvenančio žmogučio paveikslėliu, kuris iš uždaro kontūro kvadrato gali ištrūkti tik perėjęs į trimatę erdvę. Ginčytis su tuo gan sunku, o gal ir nereikia. Tas pats Gorinas nepritariančio požiūrio į seminarų dalyvius, klausinėjančius kas ir kaip veikia ir kodėl daromi vieni ar kiti veiksmai, nepagrindžia niekuo, tik duoda palyginimą su greitosios pagalbos medikais, iš avarijos vietos vežančiais sužeistąjį: „jie irgi juo manipuliuoja, matuoja spaudimą, skaičiuoja pulsą, įmobilizuoja lūžusias galūnes, leidžia reikiamus vaistus. Ir niekas neaiškina kokie čia vaistai ir kokiu kampu pagaląsta švirkšto adata“. Beje, kiek suprantu, posulatas, kad iš esmės visi žmonių santykiai yra manipuliatyvaus pobūdžio, NLP teorijoje yra vienas iš pagrindinių. S.Gorinas gan įdomiai pateisina manipuliacijas: „Ir šioje auditorijoje jaučiu tam tikrą neigiamą požiūrį į žodį manipuliacija, kai manipuliacija reiškia tik meistrišką daikto valdymą. Iliuzionistas yra manipuliatorius. Jei žiūrėsime iš tokios pozicijos pradings keletas klausimų. Na pavyzdžiui klausimas ar etiška manipuliuoti kitais žmonėmis? Na žinote yra klausimų kurie neegzistuoja. Kaip pavyzdžiui klausimas apie kvantinį - banginį dualizmą. Negalima klausti: elektronas – dalelė ar banga? Ir negalima atsakyti: elektronas ir dalelė ir banga. Atsakyti galima tik taip: Šis klausimas neegzistuoja. Na tiesiog viename kontekste labiau tinka vertinti taip – kitame kitaip. Bet kam gi painioti šiuos kontekstus. Paprastesnis pavyzdys - neįmanoma atsakyti į klausimą: obuolys didelis ar raudonas?, nes toks klausimas neegzistuoja. Tai visiškai skirtingi kontekstai. Kartais tai akivaizdu, kartais mažiau akivaizdu, kad kontekstai skirtingi. Pavyzdžiui į klausimą ar yra Dievas? liaudis irgi ima atsakinėti, nors toks klausimas taip pat neegzistuoja, tai irgi skirtingi kontekstai. Arba materija pirminė ir sąmonė antrinė ir klausimas praranda prasmę, arba sąmonė pirminė ir materija antrinė ir klausimas taip pat praranda prasmę. Jis neįmanomas. Lygiai taip pat neegzistuoja klausimas apie manipuliavimo etiškumą <...> Mes nuolat manipuliuojame kitais žmonėmis tik vieni tai daro sąmoningai ir labai techniškai, o kiti – ne.“ Taigi jei jums kada nors kils klausimas: ar etiška knistis bendradarbės rankinėje ar bendradarbio palto kišenėse, žinokite – toks klausimas neegzistuoja. Tai visiškai skirtingi kontekstai. Dar vienas momentas. NLP metodo kūrėjai turi išanalizavę ir susintetinę „genialumo formulę“: „NLP autoriai gyveno ir dirbo vedini žingeidumo ir nepasotinamo noro suprasti, kaip funkcionuoja žmogaus genialumas. Autorių veiklos pradžia buvo vedama ir fokusuojama žmogaus genialumo faktoriumi. Beieškant būdo kaip asimiliuoti ir perteikti genialių žmonių veiklą bei mąstymą, atsirado Modeliavimas – bazinis NLP metodas. Modeliavimas buvo ir yra pagrindinis NLP metodas perteikiant genialius, super efektyvius elgesio, veiksmo modelius, kitiems žmonėms suprantamu, priimtinu būdu. Tam, kad sukurti NLP, John Grinder ir Richard Bandler, modeliavo to meto genialiausius ir originaliausius įvairių sričių žmones. Vėliau praktikoje naudodami Modeliavimo metodą, jie perteikė šias žinias kitiems žmonėms. Genialių “modelių” tarpe buvo genialiausiai komunikuojantys žmonės, motyvatoriai, genialūs sportininkai, terapeutai ir kiti genialūs ir iškirtinai talentingi žmonės įvairiose veiklos srityse. NLP Modeliavimas veiksmingas tokios žmogiškos veiklos srityse, kaip: sportas, verslas, komunikacija, inovacija, menas, kūrybingumas ir t.t. NLP Modeliavimas iki šiol, John Grinder manymu, yra pirminis, esminis ir vis naujas žmogiškas dimensijas atskleidžiantis NLP metodas. Richard Bandler garsėja savo praktiniais gebėjimais asimiliuoti ir efektyviai perteikti genialiausių žmonių veiklos modelius pasąmonės lygmenyje“. Iš straipsnio apie NLP. Konsultantė Daiva Kriugiškytė Šaltinis: www.success.lt

Todėl NLP seminarų ir mokymų organizatoriai tuščiai negaišta laiko bandydami išsiaiškinti kokias programas einamuoju momentu naudoja dalyviai, kiek jos padeda ar trukdo konkrečiam žmogui adaptuotis jo gyvenimo situacijoje, o juo labiau kas ir kaip jas įrašė. Siekiant greito efekto, netgi ir keletą dienų dirbant su 10-20 žmonių grupe, tai neįmanoma. Ir kam to reikia jei John Grinder ir Richard Bandler jau sukūrė genialius, super efektyvius elgesio, veiksmo modelius. Kiek suprantu „kalibravimas“ t.y. žmogaus tipo (audialikas, kinestetikas ar vizualikas) nustatymas ir kitas domėjimasis klientu, reikalingas tik tam, kad būtų galima sėkmingai prie jo „prisijungti“, pervesti į „pakitusios sąmonės būseną“ ir atlikti Modeliavimą. T.y. perprogramuoti klientą į genijų. Belieka tik tikėtis, jog egzistuoja bent jau srities pasirinkimo galimybė: sportas, verslas, komunikacija, inovacija, menas, kūrybingumas ir t.t. Nes nežinia kaip pasijustų Arvydas Sabonis permodeliuotas į poezijos genijų?

Norėčiau pabandyti trumpai apibendrinti, kaip aš suprantu pagrindinius NLP principus: 1. John Grinder ir Richard Bandler įvertino, kad visi žmonės juos supantį pasaulį mato, suvokia ir vertina skirtingai. 2. Kiekvieno žmogaus pasaulio suvokimo žemėlapis labai stipriai įtakoja jo gyvenimą ir galimybes pasiekti sėkmės tam tikrose srityse. 3. John Grinder ir Richard Bandler, tirdami žmones, pasiekusius genialių rezultatų, išrinko ir susistemino asmenines savybes, padedančias pasiekti norimus tikslus. Sukurdami savotišką surogatinio genijaus pasaulio suvokimo žemėlapį. 4. Bandant įprastais būdais pakeisti žmogaus savimonę (psichoterapija, psichoanalizė, gyvenimiškos patirties kaupimas) viskas užtrunka labai ilgai ir atitinkamai brangiai kainuoja. Todėl NLP kūrėjai, stebėdami efektyviausiai dirbančius psichoterapeutus ir hipnozės specialistus, atrinko geriausiai veikiančius metodus ir sukūrė savimonės apsaugų nulaužimo ir sąmonės „perprogramavimo“ (žemėlapių pakeitimo) techniką ir naudodamiesi ja savo klientus nesunkiai perprogramuoja į genijus.

Iš to kas parašyta aukščiau atrodo, jog NLP tai tiesiog stebuklinga burtų lazdelė, kurios pagalba nesunkiai galima sukurti rojų žemėje. Kyla natūralus klausimas: kodėl per pastaruosius keliasdešimt metų, praėjusių nuo NLP technikų sukūrimo, žemė nevirto Edeno sodu? O jei rimčiau, tai kas man nepriimtina arba abejotina NLP teorijoje ir metoduose?

Labiausiai man nepatinkantis arba labiausiai nesuderinamas su mano vertybine sistema (mano žemėlapiu) NLP momentas yra savimonės apsaugų nulaužimas (kliento pervedimas į pakitusios sąmonės būseną) ir bandymas perprogramuoti jo savimonę arba pakeisti žemėlapius. Netgi nevertinant visų kitų aplinkybių tokia „operacija“ labai pavojinga žmogaus asmenybei, tai prilyginčiau lobotomijai arba kaukolės trepanacijai atliekamai ankstyvajame akmens amžiuje (apie tokias operacija kažkada rašė „Mokslas ir gyvenimas“). Gal būt tai galima pateisinti esant labai rimtai krizei ar gręsiant pavojui žmogaus gyvybei, tačiau, kiek suprantu, į NLP seminarus renkasi gan sveiki žmonės. Neabejoju, jog tokie veiksmai leidžia greitai ir efektyviai daryti žmogaus savimonės korekcijas, tačiau kaip ir fizinė invazija į žmogaus organizmą, jie atveria kelią „mikroorganizmams“, „virusams“ ir „implantams“. Net jei žmonės atliekantys tokias „operacijas“ ir yra krištolinės sąžinės profesionalai, tačiau kokie jų „psichologinės higienos“ įgūdžiai ir kokios konkretaus „paciento“ organizmo galimybės užsigydyti „operacijos siūles“? Net jei neabejojame jog John Grinder ir Richard Bandler buvo tokių operacijų virtuozai, ar galime garantuoti, jog visi dabar po pasaulį pasklidę NLP masteriai, pilnai perėmė jų sąžiningumą ir profesionalumą?

Beje, žinant kaip Amerikoje kuriamos prekių ženklų legendos, galima spėti, jog daugelis kalibravimo ir prisijungimo elementų į NLP pateko ne tik iš žinomų, pagarsėjusių psichoterapeutų, bet ir iš žinuonių, sukčių, ekstrasensų bei aiškiaregių arsenalo pvz.: (http://www.satan.lt/Apgavikai_ir_Sektos#Kalibravimas ), tik apie tai kukliai nutylima.

Kas daskaitė iki čia tam Pipedija dovanoja prizą. Kita labai silpna NLP vieta, tai surogatinio genijaus, kuris „instaliuojamas“ klientams sukūrimas. Nesiginčysiu, jog pasigilinus galima atrasti elgesio dėsningumų, bendrų visiems turtingiems žmonėms, ar daugumai popso dievų bendrų pasaulio suvokimo efektų. Tačiau kaip surūšiuoti kuri kino žvaigždė genialesnė: ta, kuri gavo daugiau Oskarų, ta, kurios honorarai didžiausi, ar ta, kuri daugiausiai kartų buvo ištekėjusi, o gal ta, kuri pasiekė gyvenimo su tuo pačiu sutuoktiniu rekordą? Kas yra nesėkmingas žmogus ir blogas gyvenimas apibrėžti kaip ir lengviau. O kas yra pats sėkmingiausias ir geriausiai gyvenantis žmogus? – Bilas Geitsas? Betgi jo dienotvarkė ir susitikimai suplanuoti dviems metams į priekį. Ačiū. Aš tikrai nenoriu tokio gyvenimo. Kita vertus tiek mūsų išvaizda, tiek, juo labiau, mūsų vidinės savybės, mūsų žemėlapis, ir sudaro kiekvieno mūsų, kaip asmens, esmę. Kaip nežymus randas kaktoje ženklina pirmą bandymą važiuoti dviračiu, taip ir kažkokia charakterio savybė rodo, jog tėvas, deja, buvo giežtas ir ūmus arba mama gera ir mylinti. Ar tikrai norėtumėte turėti kito, tegul ir idealaus grožio, žmogaus veidą? Be to nežymaus rando kaktoje. Aš nenorėčiau, nors neabejoju, jog yra nemažai žmonių, galvojančių priešingai. Daugelis psichologijos teorijų pripažįsta, jog labai svarbu, kad tėvai savo vaiką mylėtų besąlygiškai ir priimtų tokį, koks jis yra. Gaunantis pakankamai besąlygiškos meilės vaikas auga pats, be kryptingų tėvų pastangų ir, kaip taisyklė, į juos panašus savo vidiniu pasauliu, savo žemėlapiu. Didžiulė problema ne tik tame, kad daugelis nesugeba besąlygiškai mylėti savo vaikų, dar blogiau (o gal čia ir yra vaikų nemeilės priežastis) tai, jog žmonės nesugeba besąlygiškai mylėti savęs. Čia leisiu sau įkelti citatą: „Freudo įsitikinimas, kad visi mes turime tik tam tikrą meilės kiekį, skatino jį teigti, jog kai žmogus ką nors myli, tuomet mažėja meilė, kurią jis jaučia sau. (p. 100) Tai, kas dabar jau bendrai priimta, geriausiai suformulavo Harry Stackas Sullivanas, pateikęs gausius įrodymus, jog mylime kitus tiek, kiek galime mylėti save, ir jei negalime gerbti savęs, negalime gerbti ar mylėti kitų.“ (p. 101) Rollo May, Meilė ir valia, Vaga, Vilnius 2010. NLP guru, visiškai neskiriantys dėmesio klientui ir jo „programoms“ , netgi ne siūlantys, o iš karto diegiantys „geresnes programas“ ir „genialius žemėlapius“ visiškai nuvertina žmogų kaip asmenį. Manau tai daro didžiulę neigiamą įtaką kiekvieno žmogaus asmenybei, pakerta jo savivertės jausmą. Ši situacija iš esmės sako, kad tu esi nevykėlis, o mes pasinaudodami „šios pasaulinės revoliucijos genijaus“ įžvalgomis ir metodika, įdiegsime tau naujas, geresnes savybes. Sakyčiau, tokie veiksmai ir situacija tiesiog žudo žmoguje žmogų, o juo labiau kai tai daroma lendant tiesiog į pasąmonę ir dažniausiai net neperspėjus kliento apie tai. Trečias pastebėjimas: Nepriklausomai kokiais tikslais ir kokia forma John Grinder ir Richard Bandler sukūrė savo NLP teoriją, negalime pamiršti, jog teorijos, religijos ir kiti mokymai gyvena savo gyvenimą, jie vystosi, skyla į skirtingas sroves, keičiasi o kartais degraduoja. Nesu išsamiai susipažinęs su NLP istorija ir dabar egzistuojančiomis kryptimis, bet spėju, jog daugelis tuo pagrindu atsiradusių mokymų, pagrindinį dėmesį sutelkė į „prisijungimo“ ir pakitusios sąmonės būsenų sukėlimo technikas: kalibravimą, inkaravimą ir t.t. Ir jas naudoja siekdami pačių įvairiausių tikslų, ne tik „genialių žemėlapių“ diegimui. T.y. spėju jog dažnai dabartinis NLP ne tiek siekia patobulinti žmogų, kiek akcentuoja pačių prisijungimo technikų įvaldymą, manipuliavimo kitais žmonėmis tobulinimą ir paties manipuliavimo pateisinimą. Apie manipuliacijų žalą žmonių bendravimui kaip ir nereikėtų rašyti. Bent man tai atrodo savaime suprantama. Liūdniausia, kad meistriškai įvaldę manipuliacines technikas žmonės jas naudoja ne tik bendraudami su klientais, verslo partneriais ar samdomais darbuotojais. Baisiausia, jog jie automatiškai tokį bendravimo modelį perkelia ir į santykius su savo artimaisiais; vaikais, sutuoktiniu, tėvais. „Sąmoningą ir labai technišką“ manipuliaciją nuslėpti nuo klientų dar galima, bet nuo savo artimųjų – neįmanoma. Nebent laikinai. Apie tai kokias pasekmes manipuliatyvus elgesys turi šeimos santykiams ir vaikams konkrečiai, manau neverta rašyti.

Ir vis tiktai, kodėl NLP randa tiek daug pasekėjų? Kodėl jie vienu balsu tvirtina, jog NLP duoda puikius rezultatus ir padeda siekti gyvenimo tikslų?

Vakarietiškame pasaulyje (o gal ne tik jame) yra daugybė žmonių nemylinčių savęs (kaip ir savo išvaizdos). Jiems pažadas suteikti kitą tapatybę, kitą žemėlapį, yra labai patrauklus. Daugybė nelaimingų žmonių tiki, jog tapę tokie kaip Švarcnegeris, Rokfeleris, Sabonis ar bent jau kaip Radžis iš „Kelio į žvaigždes“, tai jau tikrai būtų laimingi. Gal būt pasąmonėje jie tikisi, jog tokiu atveju juos mylėtų jų tėvai, jei to realioje vaikystėje nebuvo. Kaip taisyklė tokie žmonės, užauga daugiau ar mažiau hierarchinėje, autokratinėje aplinkoje ir yra linkę garbinti autoritetus, bei jiems paklusti. Tai didžiulė armija potencialių NLP klientų ir naudotojų. Kitas momentas: manipuliatyvioje aplinkoje užaugę žmonės, neįsivaizduoja nemanipuliatyvaus, atviro žmonių bendravimo galimybės (tiesiog jų toks žemėlapis). Savo gyvenime jie irgi manipuliuoja, tačiau jaučia sąžinės priekaištus dėl tokio elgesio, nes visuotinai priimtos elgesio normos manipuliaciją vertina neigiamai (o šios normos tokiems žmonėms paprastai yra labai svarbios). NLP teorija tokius žmones žavi tuo, jog autoritetingai pateisina jiems įprastą manipuliatyvų bendravimo modelį ir padeda jį ištobulinti. (Kaip kad bolševikai patraukė milijonus savo šūkiu “plėšk priplėštą“) Čia prieiname prie to, kad žmonės, manipuliatyviais metodais siekiantys konkrečių tikslų: daugiau turto ar garbės, daugiau politinės įtakos, daugiau parduoti ar pigiau nupirkti, naudodami NLP metodus gali stipriai padidinti šios veiklos efektyvumą. Na gal ne iki tokio lygio kaip Volfas Mesingas, kuris sugebėdavo taip „prisijungti“ prie banko kasininkės, kad ši, gavusi baltą popieriaus lapą, išmokėdavo jam pageidaujamą pinigų sumą. Nors ir Lietuvoje prieš keletą metų policija ieškojo piliečio, kuris sugebėdavo „prisijungti“ prie prekybos centro kasininkių ir iš sumokėtų 10 litų, gauti grąžą kaip iš 100 Lt. Aišku tokie metodai pernelyg efektyvūs ir labai greitai pastebimi, tačiau argi nepasieks puikių rezultatų pardavimų vadybininkas, gerai įvaldęs NLP prisijungimo techniką ir įsiūlydamas savo prekę tris kart didesniam klientų (kuriems jos iš esmės visai nereikia) kiekiui. Ir čia praktiškai neįmanoma realiai užfiksuoti kažką neteisėto. Spėju, jog telefoniniai sukčiai, sugebantys iš pensininkų (ir ne tik ) išvilioti tūkstantines sumas, taip pat prie savo „klientų“ prisijungia metodais, analogiškais NLP, tik jie neturi legalių savo darbo metodų mokyklų ir sertifikavimo sistemos. Jei kam atrodo, kad aš nesąžiningai ar neetiškai „brendu" ant NLP masterių, tai žinokite – toks požiūris neegzistuoja, tai visiškai skirtingi kontekstai. Atskirai reikėtų paminėti automanipuliacijas, arba teigiamo nusiteikimo (pozityvaus požiūrio) reikšmę žmogaus gyvenime. Tai labai galingas įrankis, kartais lemiantis esminius teigiamus pokyčius žmogaus gyvenime. Na kaip tinkamu metu praryta nervų sistemą stimuliuojanti tabletė, gali padėti pasiruošti ir sėkmingai išlaikyti egzaminą, lemiantį tolesnę karjerą ir gyvenimą. Tačiau spėju, jog tokie metodai, kaip ir dopingas, nesukuria papildomų jėgų. Jie tik padeda sukoncentruoti esamas ir reikiamu momentu išspausti gerokai daugiau, nei natūralios organizmo apsaugos linkusios leisti. Tam tikrose situacijose tai gali būti labai vertingas sugebėjimas. Bėda tik ta, jog žmonės jį pradeda naudoti kur reikia ir nereikia, ko pasekoje dažnai sulaukia nepageidautinų (kartais tragiškų) pasekmių. Kaip ir sportininkai piktnaudžiaujantys dopingu ar nervų sistemą stimuliuojančiais preparatais. Pats esu matęs atvejį, kai žmogus, vedamas ryškios vizijos, sugeba įtikinti kitus, susiskolinti kelis milijonus litų, sumerkti juos į NT Bulgarijoje, o dabar sėdi visi gilioje bačkoje ir bylinėjasi. Gerai dar, kad nesišaudo. O viskas prasidėjo nuo NLP ir buvo nuostabu.

Dar keletas žodžių apie NLP Guru naudojamus argumentus: Pirma, apie analogiją su greitosios pagalbos automobiliu gabenama avarijos auka. Nemanau jog žmogus, atėjęs į seminarą tolygus bejėgei avarijos aukai. Kontekstai čia iš tikro skirtingi, ir dažniausiai, netgi vežamam greitąja, pacientui sakoma kokios procedūros atliekamos ir kokie leidžiami vaistai. Aišku ši situacija kartais leidžia nesismulkinant manipuliuoti pacientu ir netgi tai nesunkiai nuslėpti, nes paprastai šioje situacijoje nėra liudininkų, o pacientas būna „pakitusios sąmonės būsenos“. Atrodo dar nesibaigė Vilniaus greitosios sanitarų, išprievartavusių vaistais apsvaigintą merginą, byla. Lenkijoje jau prieš keturis metus baigėsi skandalingas teismo procesas, nagrinėjęs Lodzės greitosios pagalbos medikų bylą, kurie ne tik laidojimo biurams „pardavinėjo“ mirusiųjų palaikus, bet ir žudė gyvus pacientus. (http://www.delfi.lt/news/daily/crime/article.php?id=11873807&rsslink=true ). Taigi situacija kai kažkas turi realią galimybę manipuliuoti kitu asmeniu nėra tokia jau nekalta ir nepavojinga. Antrasis aukščiau cituotas p. Gorino pasakojimas, jog klausimas apie manipuliavimo neetiškumą neegzistuoja – tiesiog chrestomatinis tautologijos, arba nesąmonių su logiškų faktų priemaiša šnekėjimo pavyzdys. Skaitant tekstą tai gan akivaizdu, bet tikėtina, jog atitinkamai „apšildytiems“ seminaro klausytojams, bandymas sekti ir suprasti tokį frazių kratinį, gali sukelti „pakitusiais sąmonės būsenas“ ir, aišku, įtikinti, kad toks klausimas tikrai neegzistuoja. Citata apie genialių savybių ieškojimą ir modelių kūrimą – puikus lingvistinio programavimo pavyzdys. Mažiau nei dvidešimtyje eilučių ten daugiau nei dešimt kartų pakartoti žodžiai genialus, genialiausias, super efektyvus ir t.t. Kas, tai paskaitęs, dar gali suabejoti šio metodo genialumu?:). Dar vienas, tekste nepaminėtas, bet NLP ir kituose seminaruose dažnai minimas visuotinio žmonių manipuliatyvumo įrodymas, tai kūdikių manipuliavimas tėvais. Neįmanoma nuginčyti, kad daugelis kūdikių taip iš tikro elgiasi (bet ne visi). Labai tikėtina, jog manipuliatyvių tėvų vaikai ypač ankstyvame amžiuje perima šį bendravimo būdą ir čia nematau nieko nuostabaus. Lygiai kaip tame, jog lietuvių tėvų vaikai pirmiausia prabyla lietuviškai, o ne vokiškai ar angliškai. Iš seminaro į seminarą keliaujantis, kūdikių manipuliatyvumą įrodantis, pasakojimas apie tai, jog girdintis ir kalbantis kurčnebylių kūdikis neverkia (nes jo niekas negirdi) o tik siūbuoja lovelėje, vertas atskiro aptarimo: Kiek teko patirti, nei vienas šią istoriją pasakojantis lektorius pats tokio kūdikio nėra matęs, ar skaitęs apie aprašytą konkretų klinikinį atvejį. Aš klausiau apie tokius atvejus savo klasiokės kuri 10 metų dirba Kauno kurčnebylių internatinėje mokykloje ir bendradarbės, auginančios kurčnebylę dukrą, bet nei viena apie panašius atvejus nebuvo girdėjusi (matyt nei vienai neteko dalyvauti NLP seminare). Neabejoju, jog pasitaiko nerviniu pagrindu siūbuojančių kūdikių, bet ar tai susiję su tėvų kurtumu? „Achemoje“ dirbo skyriaus vadovas, kuris beveik visada, kalbėdamas nepaliaujamai siūbuodavo, bet jo tėvai atrodo nebuvo kurtieji. Aišku tai nepaneigia tos istorijos, bet ji man labai panaši į kitą keliaujančią per seminarus istoriją: Mano geras draugas (beje NLP fanas) kartą pasakė, kad negeria pieno pats ir neleidžia jo gerti žmonai ir dviem mažamečiams vaikams. Nes pienas reikalingas ir naudingas tik kūdikiams, o vėliau žmogui tampa kenksmingas. Kaip vieną pagrindinių argumentų jis papasakojo, jog maži veršeliai pieną geria, o suaugusi karvė – nebe. (manau tą informaciją jis gavo NLP ar panašaus pobūdžio seminare) Kadangi mano žentas kilęs iš kaimo ir ne kartą matęs tikrą karvę, nutariau šią istoriją patikrinti. Natūrinio bandymo daryti neteko, bet žentas patikino, jog suaugusios karvės tikrai pieno negeria, nes niekas joms jo neduoda. Tiesa kartais pasitaiko, jog karvės išsigudrina pačios save išsižysti.( pasirodo apie tai netgi yra video  http://video.balsas.lt/video/865a73a38acc952ccda/Karve-ciulpia-savo-speni ) Tada ant ragų joms pritaisomas specialus rėmas, kad jos negalėtų prisiriesti prie tešmens. Taigi, kai gali, ir suaugusios karvės mielai geria pieną, o pasakojimas apie karves, negeriančias pieno, ir toliau naudojamas klausytojų smegenų plovimui. Tikėtina, jog istorija apie siūbuojantį nebylių kūdikį, yra vienas iš „genialių“ John Grinder ir Richard Bandler išradimų (girdėjau jog jie dar išrado juodaodę namų šeimininkę ir lyg tai Miki mausą), panašaus teisingumo, kaip ir istorija apie karves, negeriančias pieno ir keliauja po pasaulį tik todėl, kad jos pasakotojai turi tikslą įtikinti savo klausytojus (arba pateisinti savo manipuliatyvaų elgesį).

Apibendrinant tenka pripažinti, jog NLP teorijoje ir praktikoje yra daug vertingų, naujų ir labai efektyviai veikiančių dalykų. Tik deja, pasak vieno iš klasikų, tai kas vertinga (įžvalgos apie proto žemėlapius ir jų filtruojančią įtaką mūsų gyvenimo pasirinkimų spektrui) – nėra nauja, o tai kas labai efektyviai veikia (visos manipuliacinės kalibravimo, prisijungimo, vedimo, inkaravimo technikos) labai stipriai kertasi su realia ir oficialia etika. Ir juo labiau tai nėra nauja. Spėju, jog šias ir panašias technikas šamanai naudojo dar priešistoriniais laikais ir dabar jas naudoja būrėjos, aiškiaregiai, ekstrasensai, telefoniniai sukčiai ir visi kiti žmonių mulkintojai. Nauja ir netgi, sakyčiau, genialu, yra tai, kad John Grinder ir Richard Bandler manipuliacijoms sugebėjo sukurti oficialų, netgi beveik mokslinį statusą. Viešai ir autoritetingai deklaravo, jog manipuliacijos yra įprastas, geras ir priimtinas elgesys. Jei anksčiau žmonės suvokdami, kad manipuliuoja, jautėsi nesmagiai ir tuo nesigirdavo, ar net neleisdavo sau to įsisąmoninti, tai dabar, sumokėję už NLP seminarą, jie gauna „nuodėmių atleidimą“, papildomų žinių ir indulgenciją tolimesnei veiklai. Manipuliacijų tobulinimo ir naudojimo srityje tai žingsnis, prilygstantis rašto atsiradimui žmonijos istorijoje.

„Šios pasaulinės revoliucijos genijai“ (pasak NLP turbomeistro Vidmanto Jankausko) ir jų „idėjinis proveržis“ man labai asocijuojasi su marksizmu ir jo pateiktu moksliniu pagrindimu, kodėl ramia sąžine galima žudyti ir apiplėšti tuos, kurie turi daugiau už tave. Lingvistinė transformacija iš neigiamo žodžio „vagystė“ arba „plėšimas“ į solidžiai skambantį žodį „ekspropriacija“, ne vienam smulkiam vagišiui ar pakelės plėšikui leido tapti revoliucijos vadu, vėliau gerbiamu valstybės veikėju, „epochos protu garbe ir sąžine“. Taigi esame naujos „pasaulinės revoliucijos“ liudininkai. Tiesa ji vyksta kitoje epochoje, kitomis sąlygomis ir metodais, bet „kova už žmonių protus“ – akivaizdi. 

Vladas