Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Semiotika
Semiotika - koksai tai atseit mokslas apie interpretaciją, o teisybė tai ta, kad tai jau xuinia kažkokia, kurios normalus žmogus nesupras, nes tai kliedesiai akivaizdūs, ir netgi ne kokia vangioji šizofrenija, o šimtaprocentinis briedas, katrą puikiai galima gydyti durnyne, nes normalūs žmonės tokių kliedesių nešneka.
Tai štai vat būna pasakai kam nors ką nors, o tas kas nors ima analizuoti, tai vietoj to, kad normaliai pagal Froidą visur atrastų bybius ir pizes, tai ima ir atranda kažkokias struktūras ir kundą-lakundą, kurią pagrindžia kažkokiomis metateorijomis ir taip toliau, taigi briedas čia totalus visiškai.
Tai čia dėl to turim pareikšti, kad dar semiotika būna vidinė ir išorinė, tai tipo išorinė - tai tas pats briedas, o vidinė semiotika - tai jau reikalas rimtas ir čia tą reikia dar atskirai paanalizuoti, idantinai visiems išsyk viskas pasidarytų aišku.
Nes čia jums ne kokia Vikipedija katra pimpalus visokius nuotraukose rodo vaikams, o čia jums Pipedija, kuri čia tokių dalykų nepripažįsta!
Semiotikos tiriamos sritys
Dar visi semiotikai aiškina, kad viskas yra išskirstyta pas juos pagal visokias sritis, kaip ten pavyzdžiui:
- Semantika - apie visokias prasmes ir reikšmes, kur galima pavyzdžiui viską subalamutinti, jei imi ir pasakai, kad vat "aš turėjau omeny kažką kito, o visai ne ta prasme, kuria jūs čia sakėt", tai taip galima išties bet ką pasakyti ir gausis kokia nors nesąmonė, pavyzdžiui, kad jūs, sakydamas, kad kažkam duosit į snukį, išties turėjot omeny, kad pavaišinsit saldainiais, nes tų saldainių prišersit į veidą ar kažką ten, taip vat tie semiotikai viską apverčia aukštyn kojom.
- Pragmatika - čia kur būtent dar viską išvarto dar kartą per tą patį, nes vis aiškina, kad visiems kiekvienam visada kažkas reiškia kitaip ir turi kitą prasmę, todėl visi čia savaip, kas ką pasakė vieną, o reiškė kitam visai kažką kitą reiškė.
- Gramatika ir sintaksė - kur išvis suvisam ten gaunasi, kad kalbėt galima ir išvis be jokių prasmių beigi reikšmių, nes taip gaunasi, kad visvien galima teksto prirašyti taip belenkokio, tai šitą labai gerai grafomanai bei politikai išmano.
Kitokios semiotinės sąvokos
Dar yra visokių kitų dalykų, kurie verti atskiro dėmesio, nes semiotika ten ne šiaip koksai pimpalas, o sudėtingas mokslas su daug visokių sąvokų ir metodų, tai šitus dalykus reikia išmokti:
- Prasmė - tai koksai tai bendrinis prasmingumas, kuris labai abstraktus
- Reikšmė - tai konkretus dalykas, kurį žymi kažkoksai ženklas
- Ženklas - tai kažkoksai simbolis ar žodis, kuris turi prasmę ir kuris konkrečiame kontekste gali turėti konkrečią reikšmę
- Kontekstas - tai visuma to, kas yra aplinkui ir yra svarbu naratyvui ar diskursui
- Naratyvas - tai koksai tai pasakojimas tiesiog
- Diskursas - tai toksai kažkoksai procesas, kuris gali būti pavaizduotas kaip naratyvas, bet kartu ir kuria kokį nors naratyvą
- Paradigma - tai kokia tai struktūra, sistema ar teorija, kurioje veikia tasai diskursas
- Greimo kvadratas, kuris ten viską išdalina, tai jame slepiasi kokia tai magija
- Simuliakrai, kurie yra ne tikrovė, o atvirkščiai netikri, nes suvokti tikrai mes negalime. Dar šie simuliakrai yra trijų laipsnių arba lygių:
- Pirmo laipsnio simuliakrai - tie, kur tiesiogiai atspindi realą, yra visiška to realo kopija
- Antro laipsnio simuliakrai - tie, kur realą išdarko taip, kad pasidaro alternatyvi realybė, kuri gal su realu siejasi, bet nelabai
- Trečio laipsnio simuliakrai - tie, kur jau visai su realu nesisieja, nes viskas ten yra niekaip nesusieta netgi netiesiogiai
Tikroji semiotika pagal Froidą
Taigi kaip sakė Froidas, tėra keli tikrieji simboliai arba ženklai, kaip juos semiotikai visokie vadina, taigi yra visų pirma pimpalas ir putė, tai čia pimpalas yra falinis simbolis, o putė yra vaginalinis simbolis. Tai pagal tai belenkoks pailgas arba atsikišęs daiktas yra pimpalas, o belenkokia skylė ar duobė ar ten anga ir panašiai, kur kažkas gali pakliūt - tai putė. Tokia vat paprasta ir aiški simbolika.
O dar yra oraliniai ir analiniai visako aspektai, katrieji sumaišo čia visas kortas, tai oraliniai susiję su burna ir papais, o analiniai - su šikna ir šūdais. Tai vat šitųjų dėka kažkaip ten persikloja visa ta seksualinė dichotomija visokiais ten oraliniais irgi analiniais aspektais taip, kad atsiranda gyvas galas visokių ten erotizmų, iškrypimų ir kitų neurozių. Tai nuo to ir visos bėdos.
O tai tie semiotikai akivaizdžiai turi kažkokį ten disbalansą verbalinį-oralinį, o kartu kadangi šūdus visokius kaišioja, tai ir analinį, reiškia, o tai reiškia, kad išties tai visos tos semiotikos yra ne kas kita, o plačiai žinoma verbalinė tryda.
Dar žr.
Dar yra anoksai Rokiškis Rabinovičius, katras vis apie semiotiką kliedi. Pagal tai labai lengvai galima atpažinti, kad pusprotis, to jau niekas negalėtų paneigt.