Dora, darna ir skaista

Taip atrodo gilus dvasingas darnos, skaistos ir doros skleidimas pas lietuvius, nes kitos tautos tokio dvasingumo neturi.

Dora, darna ir skaista - tai kažkokia pagonių skleidžiama trintuva, susidedanti iš doros, skaistos ir darnos. Anieji pagoniai ir puspagoniai būna, kad trina apie tai, kaip ten kažkas dvasingumą skleidžia ir kažkaip reikia to laikytis ar tai smaukytis. Kadangi gerai šito koncepto netgi ir mes nesupratome, tai tik pastebėsime, kad jisai pasitaiko ten, kur būna Romuva, LŽVS, Siriaus centras ir panašiai.

Pastebėsim čia tiktai, kad visas tas doros, darnos ir skaistos konceptas yra labai išskydęs ir kartu giliai daugiaprasmiškas, dargi kaip pasakytų semiotikos veikėjai - tai ir polidiskursą nešantis.

Žodžiai visi parinkti labai beprasmiai, išskydę, neapibrėžti, ir kuo toliau nuo doros link darnos, tuo apibrėžtumas mažėja, jau perėjus link skaistos, išnyksta išvis. Todėl žmonės išsyk nepagauna čia prasmės, todėl būna, kad pasiduoda proto krušimui. Betgi pasigilinus, tai čia gi tokie trys aiškūs dalykai:

• Dora - akivaizdžiai ne šiaip sąžinė ar dora, o laikymasis taisyklių ir nurodymų, kuriuos duoda sektos ar partijos vadas.
• Darna - vėlgi akivaizdžiai ne šiaip koksai sutarimas, o žmonių paklusimas toms taisyklėms taip, kaip sektos ar partijos vadas nurodė.
• Skaista - čia jau sunkiau pasakyti, bet tai atitinka išganymą, jei viskam paklūsti ir turi tą dorą ir darną.

Bendrai tai akivaizdu, kad klasikiniu sektų analizės požiūriu čia turime akivaizdžią kunda-lakunda sistemą, kur yra ir kunda, ir munda, ir lakunda visame gražume, kaip nuo instrukcijų nurašyta tiesiog.

Dar žr.

• Judrioji darna - vienas itin doras darniosios skaistos atvejis