Skaista

Skaista - tai tokia dora ir darna, kur neaišku, kaip, bet kažkaip ten gaunasi, kad pas žmogų labai didelis dvasingumas, dėka kurio gal būt netgi gali užsitraukti ar išnaujo ataugti mergystės plėvė, ir pas moteris, ir netgi pas vyrus. Tokią ypatingo dvasinio pakylėtumo būseną pasiekia tiktai išskirtinės vaidilutės beigi vaidilutai ar tai kokie tai vaidilos.

Didžioji dora, darna ir skaista - tai didskaistybės darniosios dorybės visatis beigi esmas.

Tyrąją skaistą pasiekę asmenys gali savo spindulingąja skaistą, tampa Žaliąja trejybe, nes Lietuva yra žalia, Lietuvos gamta - tai miškai, tai gyvybės klodai ir gamtos eliksyras, tai energetinė būsena su dvasine spinduliuote iš kosminės energijos. Ne veltui dar senovės brahmanai pastebėjo tyrą lietuvišką skaistą ir taip sukūrė bendrą prokalbę - sanskritą. Šitaip bylojo protėviai ir Romuvos didieji kriviai.

Tyras kelias į Darnuvos ir Doros skaistvalstybę, į tikrąją didvalstybę - tai skaistoji skaistis, pakylėta ir paskleista dvasinėmis jėgomis, kylančiomis iš darniosios doros kelio. Kiekvieno lietuvio esatis ir būtis - tai skaistynės dosnuva! Tą dosnuvą gauname iš darnos su gamta ir ekstrasensorine pajauta - iš sarmatos beigi išgausos, kuria apdovanoja mus senovės tikėjimas.

Tikrasis skaistos simbolis - tai saulės ženklas, nes jisai rodo skaistos kelią ir atsiverėjimo tašką, išsiskleidžiantį į būtovės slėpinių gimtį.