Gramatika

Gramatika - tai visokios taisyklės, kurios apie kalbą. Bet gi kad taisykles aprašytum, irgi reikalinga kalba - o tai reiškia, kad su viena kalba aprašoma kita kalba. O tai jau reiškia, kad tai tokia metakalba, kuri kažkokiomis taisyklėmis aprašo kalbą.

Praktikoje gramatika dažniausiai susideda iš sintaksės ir viskas, nors pvz., lietuvių kalba yra tokia, kad sintaksės joje beveik kaip ir nėra, užtat yra morfologija, kuri apie žodžius.

Pavyzdines gramatikas šiaip jau turi visokios programavimo kalbos, gi gyvosios šiuo atžvilgiu prastesnės - tose gramatikose būna pilna išimčių visokių, kurios viską sudarko. O dar blogesniais atvejais, kai prie kalbos kiša nagus kalbainiai, tai vietoje padorios gramatikos gaunasi totalus balaganas, kurį paskui verčiami mokytis vaikai mokyklose. O kadangi tai balaganas, tai išmokti jo neįmanoma, ir tada belieka tik jį iškalt atmintinai.

Nekreipkit jūs į tuos kalbainius dėmesio.

Apie gramatikos pilnatvę ir nepilnatvę

Toksai Rokiškis Rabinovičius savo bloge vis kartais plūstasi, kad kalbainiai neišmano nieko ir kad gramatika neteisinga kažkokia, nes jei būtų teisinga, tai lietuvių kalba tiktų programavimui. Tai čia Pipedija autoritetingai pareiškia: lietuvių kalba yra tinkama programavimui ir jos subsetas su tam skirta gramatika yra sukurtas - tai dibilų kalba, kuri visiškai lietuvių kalba ir kartu puikiai atitinka Tiuringo mašinos kriterijus.

Nekreipkit jūs dėmesio į tą Rokiškį Rabinovičių. Ne viską jis žino ir supranta, tegul sau jis nenusišneka.