Radijo mėgėjai

Radijo mėgėjai senovėje būdavo kokie nors trumpabangininkai, bet bet dabar tai jau išvis - jei tik turi kokią nors radiją, kuri priima trumpąsias bangas ir bent kartą per 2-3 metus kažką tomis bangomis paskenuoji - tai štai jau ir radijo mėgėjas.

Labiausiai elitinė radijo mėgėjų grupė - tai tokie DX mėgėjai, arba dėikseriai, kurie gaudo labai tolimas radijo stotis ir paskui dar siuntinėja kažkokius atvirukus apie tų stočių priėmimą ir gauna kažkokius atvirukus atgal. Vienok šiųjų irgi jau labai nedaug, tad tenka guostis, kad radijo mėgėju gali būti išvis bet kas, kas tik klauso ne tik FM, bet ir kokių nors bet kokių trumpųjų bangų.

Išties gi taip ir yra - pasaulis keičiasi, ir jei senovėje prieš 50 metų radijo mėgėjai patys bandydavo lituotis kažkokias schemas, o paskui jau ir konstruotis kokius nors ZX Spectrum primenančius kompiuterius, tai dabar jau radijo mėgėjai viską gali nusipirkti, ką tik nori.

O kiti dar prisimena, kad visai jau senais laikais radijo mėgėjais buvo laikomi tie, kas ir nuosavus radijo siųstuvus turėjo. Ale kad dabar irgi va - kiekvienas mobiliakas yra ne kas kita, kaip radijo siųstuvas. O kur jau ten dar visokie walkie-talkie ir panašūs daiktai, kuriuos vaikai parduotuvėse nusiperka už 15 eurų...

Radijo mėgėjų senovė, istorija ir preitis

Štai andai senovėje VEF imtuvai buvo tiek paplitę, kad juos turinčių žmonių niekas radijo mėgėjais nelaikė, nors tie žmonės išmokdavo krūvas dažnių ir žinodavo, kaip surasti kokį nors Amerikos balsą, Vatikano radiją, pasiklausyti muzikos per Liuksemburgo radiją ir taip toliau. Daugelis klausydavosi BBC transliacijų rusų kalba dažniau, nei klausydavo kokių nors sovietinių radijo stočių, kaip kad Majak ar Junost - tiek populiaru būdavo klausytis radijo anais laikais. Kai kurie netgi pasiklausydavo ir radijo laidų iš Kinijos ar Albanijos, transliuojamų rusų kalba ir plūstančių sovietinį režimą keturgubai smarkiau, nei bet kokia radijo stotis iš Vakarų.

Šiais gi laikais viskas pasikeitė ir gražų gražiausia - kažkokių radijo stočių žmonės klausosi per Internetą, kažkur Vilniuje FM bangomis transliuoja Baltupių radijas, o žmonės net nesupranta, kad AM ir FM - tai ne radijo dažnių diapazonai, o tiesiog tokia moduliacija.

Nu ir ką gi daryt šiais visuotinės degradacijos laikais, kai radijo imtuvus namie turi nebent kokie nors seni perdylos, atsilikę nuo pasaulio keliais dešimtmečiais?

Truputis tolimojo radijo priėmimo pradmenų

Šiais laikais jau sunku surasti kokį nors radijo imtuvą, kuris tiktų tolimų radijo stočių priėmimui, bet vis dar tokių radijų pasitaiko visokiuose sendaikčių turgeliuose, internetiniuose skelbimuose ar užsieniniuose aukcionuose. Galima pradėti bangų klausytis, netgi susiradus kokią nors seną sovietinę radiją, pvz., VEF ar kokį nors panašaus lygio "Okean" ar panašiai. Tik šie imtuvai klausytis daug neleidžia, nes jautrumu nepasižymi, o ir selektyvumas yra mažas.

Svarbiausios sąvokos, kurias verta žinoti:

• Diapazonas - tai tie dažniai, kuriais radijo imtuvas dirba. Šiais laikais prasmę turi tik du diapazonai:
  • Ultratrumposios bangos, kuriomis dirba daug lokalių muzikinių radijo stočių - paprastai šis diapazonas vadinamas FM
  • Trumposios bangos, kuriomis dirba vis dar gana daug stočių, transliuojančių radijo laidas dideliais atstumais - tai yra būtent tos bangos, kurios įdomiausios radijo mėgėjams
• Jautrumas - tai kokio silpnumo signalą radijo imtuvas gali pagauti. Viena iš svarbiausių radijo imtuvų savybių, kartu su selektyvumu. Praktinis imtuvo jautrumas gerokai padidėja, jei panaudojama papildoma išorinė antena.
• Selektyvumas - tai radijo imtuvo gebėjimas atskirti vieną nuo kitos dvi gretimas radijo stotis, kad jos nesusilietų. Ši savybė itin svarbi, kai priimamos tolimos stotys, nes jų daug, signalai silpni ir jos labai dažnai susilieja.
• Moduliacija - tai signalo kodavimo būdas. Populiariausi moduliacijos būdai:
  • CW - visokie Morzės kodu šifruoti pypsėjimai
  • AM - įprasta, senovinė moduliacija
  • FM - naujesnė moduliacija, kurios labai seni radijo imtuvai gali nepalaikyti
  • SSB - nauja moduliacija, kurią palaiko tik labai nedaugelis gana naujų imtuvų
• Pasaulio bangos - tai reiškia, kad visų toli sklindančių bangų imtuvas
• Pusiaujo bangos - rinkinys įdomiausių, tačiau sunkiai priimamų stočių iš ekvatorinių regionų
• Antena - iš principo, bet koks laidas, kurį galima prikabinti prie radijo imtuvo antenos, kad ji pailgėtų
• Jonosfera - tas atmosferos sluoksnis, nuo kurio atsispindi radijo bangos

Radijo bangų sklidimas dideliais atsumais

Visa tolimojo radijo priėmimo esmė - kad radijo bangos atsispindi nuo jonosferos ir grįžta atgal į Žemę. Paskui nuo žemės paviršiaus jos kartais gali vėl atsispindėti, vėl nueiti į jonosferą ir taip keletą kartų. Taigi, išimtiniais atvejais radijo bangos kartais tokių atspindžių dėka gali netgi apsukti visą planetą ir sugrįžti atgal. Aišku, toksai tolimas sklidimas būna retai, tačiau priimti galingas radijo stotis iš už 10 tūkstančių kilometrų (pvz., iš Kinijos) - visai įprastas ir normalus dalykas.

Esminiai radijo bangų sklidimo dėsniai:

• Naktis arba tamsioji planetos pusė - tas periodas (ar planetos dalis), kai radijo bangos dėl pakitusių jonosferos savybių atsispindi daug kartų ir sklinda itin toli. Iš esmės, optimalus laikas radijo bangų priėmimui - maždaug 1-2 valandos iki aušros, tada geriausiai priimamos radijo stotys, kurios irgi yra tamsioje planetos pusėje.
• Diena arba šviesioji planetos pusė - tas periodas (ar planetos dalis), kai radijo bangos beveik nesklinda. Labai blogas variantas yra tada, kai apšviestas yra siųstuvas - nuo jo radijo bangos beveik nesisklaido. Kiek mažiau blogas yra variantas, kai apšviestas yra imtuvas - jis gali priimti kai kuriuos signalus, kurie atsispindėję nuo tolimų jonosferos sluoksnių. Pats blogiausias variantas yra tada, kai tarp siųstuvo ir imtuvo visas kelias radijo bangoms yra apšviestas - jonosfera tada radijo bangų beveik neatspindi ir jų sklidimas būna labai prastas.

Taigi, iš toli priimamos radijo stotys - faktiškai tiktai tos radijo stotys, kurios yra tamsioje planetos dalyje ir kurių buvimo vietoje yra maždaug 2-4 valandos po saulėlydžio.

Geriausi radijo imtuvai radijo mėgėjams

Yra gana daug firmų, kurios yra gaminusios ar ir dabar gamina radijo imtuvus, tinkamus radijo mėgėjams. Kaip bebūtų keista, daugelis tokių radijo imtuvų senais laikais buvo gaminami ne kaip profesionalūs, o kaip visai mėgėjiški radijo imtuvai, kurie nuo brangiausių profesionalių ne taip jau labai smarkiai ir teatsilikdavo (iki 10 kartų ar mažiau pagal jautrumą ir vos keletą kartų pagal selektuvumą). Taigi, vienas iš geriausių sprendimų - susirasti kur nors skelbimuose ir nusipirkti kokį nors seną radijo imtuvą, gamintą geros firmos.

Pradžiai, aišku, galima pabandyti ir kokį nors seną VEF ar kokį kitą SSRS gamybos imtuvą, bet išties jie visi yra prasti, tad gerų rezultatų nesitikėkite - gali būti, kad išvis jokios tolimos stoties nepagausite.

Geriausiai tinka taip vadinami World band imtuvai arba imtuvai, kur yra dažnio sintezatorius ir įvardinamas bendras 0,1-30MHz diapazonas. Jei imtuvas nėra pasaulio bangų imtuvas, jis mažų mažiausiai turi būti trumpųjų bangų imtuvas. Tokios bangos žymimos raidžių kombinacijomis SW (angliškai), KW (vokiškai) ar KB (rusiškai).

Šiais laikais dauguma senų firmų gerus radijo imtuvus gaminti nustojo, tačiau į jų vietą atėjo daug visokių kitų, naujesnių, kinietiškų kompanijų. Kai kurios iš tų kompanijų yra visai neblogos.

Geros firmos, kurias verta žinoti:

• Sony - kai kurie vėlyviausi modeliai (bet dabar jau seniai negaminami)
• Panasonic - kai kurie vėlyviausi modeliai (irgi jau seniai negaminami)
• Grundig - Yacht Boy ir Satellit, nors ir ne visi modeliai
• Kenwood - labai geri profesionalūs imtuvai, labai brangūs
• ICOM - labai geri profesionalūs imtuvai, irgi labai brangūs
• Yaesu - irgi profesionalams skirti radijo imtuvai
• Eton - įvairūs radijo imtuvai, dabar perėmė ir Grundig prekės ženklą
• Degen - pigūs, bet ganėtinai neblogi imtuvai iš Kinijos
• Sangean - labai nebloga Taivano firma
• Tecsun - kinų firma, kuri gamina radijo imtuvus kitoms firmoms, o taip pat ir pati leidžia tų pačių firmų imtuvų klonus

Be šių firmų, aišku, yra ir daugelis kitų, bet ten jau kaip pasitaikys - galite nusipirkti ir gerą imtuvą, bet galite nusipirkti ir visišką šūdą. Kartais, tiesa, būna ir stebuklų - pasitaiko, kad lyg ir visai niekam tikęs kinietiškas radijo imtuvas su užrašu "world band" ar "world radio" turi visai pakenčiamą selektyvumą, visai pakenčiamą jautrumą ir tinka radijo bangoms priimdinėti iš visai tolimų šalių. Tai nereiškia, kad toksai radijo imtuvas bus geras, bet tai tik reiškia, kad bent jau kokią nors iš Kinijos transliuojamą propagandą galėsite išgirsti (ji itin dideliais galingumais yra transliuojama anglų kalba ir rusų kalba), kaip ir vieną-kitą europinę stotį.

Antena - itin svarbus radijo mėgėjų įrankis

Antena yra vienas iš svarbiausių priedų radijo imtuvams. Skirtingai, nei TV, radijo imtuvai neturi kažkokių specializuotų antenų, kurias nusipirkus, viskas pasitaisytų. Todėl pirmas ir paprasčiausias žingsnis - susirasti tiesiog paprastą gerai izoliuotą laidą, kurį galima prikabinti kur nors aukščiau. Trumposioms bangoms gerai tinka laidas, kurio ilgis būtų bent jau apie ketvirtį bangos ilgio. Praktinės imtuvuose esančios antenos yra bent kelis kartus trumpesnės, taigi, prikabinus prie jos netgi paprasčiausią kelių metrų ilgio laido gabalą, imtuvo jautrumas tolimoms stotims padidėja bent keletą kartų.

Sudėtingos antenos yra atskiras kosTmosas, kuris tampa sudėtingiausia radijo mėgėjų veiklos dalimi. Itin didelė bėda, kad iš esmės vienam dažniui gerai tinka tik viena antena (tinkamai sureguliuota ir turinti reflektorius), o visos kitos - tik iš bėdos. Taigi, seni užkietėję radijo mėgėjai gyvena kur nors kaime ir pasistato dešimtis skirtingų antenų, skirtų skirtingiems dažniams.

Pradedantiems išties visiškai pakanka bet kokio laido. Daugelis geresnių radijo imtuvų turi įėjimą (lizdą) antenai pajungti, į kurį galima įkišti bet kokį laido gabalą. Jei tokio lizdo nėra, o yra ištraukiama teleskopinė antena, tai papildoma antena jungiama labai paprastai - tiesiog privyniojant vieną laido galą prie tos teleskopinės antenos, kad šioji perimtų iš to laido signalus. Svarbu tik, kad laidas būtų izoliuotas - kad signalas nenutekėtų į žemę. Laidą geriausia yra turėti gana ilgą, geriau ne kelis, o kelioliką (ar netgi keliasdešimt) metrų, pakabintų ant stogo, ant medžio ar dar kur nors - kuo aukščiau, tuo geriau.

Dar kažkiek resursų

• Čia toksai visai naudingas puslapis - jei savo radijo imtuvu pagaunate kokią nors radijo stotį, tai galima pasitikrinti, kas ten tokie. Tai gal ir ne visada, bet dažniausiai gerai pataiko, nes turi daugybės stočių sąrašus su veikimo laikais ir kalbomis - https://www.short-wave.info/
• Čia dar kitas puslapis, jei dar neturite nuosavo padoraus radijo imtuvo, tai labai gera vieta pasižvalgyti po įvairias pasaulio radijo priėmimo vietas, išgirstant realias transliacijas realiu laiku iš radijo priėmimo serverių - https://skywavelinux.com/best-sdrservers.html