Albanija

Albanija - tokia valstybė Pietų Europoje, turinti ir įdomumų, ir keistumų, ir nebūtinai labai jau miela. Turi 2,9 milijonus gyventojų, tai nėra labai jau didelė, nors nėra ir labai mažytė valstybė.

Jei neskaitysime Turkijos, kuri tik gabaliuku tėra Europoje, tai Albanija yra vienintelė šalis mūsų žemyne, kur dominuoja islamas. Tiesa, šis per keliasdešimt komunizmo metų yra pakankamai apkapotas, kad būtų ganėtinai adekvatus.

Ilgą laiką Albanija buvo labiausiai komunistinė valstybė iš visų, kurios tiktai buvo Europoje, dargi tokia, kad netgi ir Stalinas šitai šaliai atrodė, kaip pernelyg demokratiškas ir neadekvačiai švelnus. Taigi, skirtingai nuo kitų komunistuojančių Europos valstybių, Albanija nuėjo į draugystę su Komunistine Kinija beigi Mao Dzedunu. Taip ir gyveno keliasdešimt metų, nuo visko užsidariusi.

Kadangi beveik visa Albanija yra ištisiniai kalnai, o aukščiausios kalnų dalys visiškai skiria šią šalį nuo likusios Europos, tai valstybė niekada neturėjo jokių geresnių sausumos prekybos ryšių su aplinkinėmis valstybėmis. O kadangi pajūris buvo suvokiamas, kaip puldinėjimų vieta, tai visas jis buvo apginkluotas. Po kelių dešimtmečių komunistų valdymo, Albanija yra pilnut pilnutėlė pristatyta visokių dotų ir požeminių slėptuvių. Tokiais kiekiais, kad Šveicarija čia pasirodytų, kaip šalis, kuri išvis apie karą niekada nėra nieko net pagalvojusi.

O dar, labiausiai pasaulyje išreklamuota naujųjų laikų katalikų šventoji, tokia šventoji Teresėlė - irgi iš Albanijos. Tiesą sakant, tai vienintelė albanų šventoji, nes katalikybė tenai gana nepopuliari.

Albanų kalba ir jos sąsajos su lietuvių kalba

O dar Albanija yra keistoka, nes albanų kalba nepakliūna į įprastų indoeuropiečių kalbų grupes, vietoje to, sudarydama atskirą, vienos kalbos didumo nuosavą albanų kalbų grupę, kuri, kaip manoma, atsirado dėl to, kad į ten atkeliavo kažkaip kitaip judėjusios indoeuropiečių grupės, kurios kitaip ir kalbą sau susiformavo, o paskui ir atskirai pasiliko gyventi, su kitomis tautomis mažai tekontaktuodamos. Panašiai atsiskyrusios yra tik dvi kitos kalbos - graikų kalba ir armėnų kalba, kurios irgi sudaro atskiras kalbines grupes, sudarytas vos iš vienos kalbos.

Dėl savo didelio archaiškumo albanų kalba visai įdomi lingvistams. Vienas iš keistumų - tai, kad albanų kalba stipriau persidengia su lietuvių kalba, nei daugelis kitų kalbų.

Kaip pvz., tokie albanų kalbos žodžiai, kaip "lapa" (lapas), Ik, Eik (eiti, eik), ūdens (vanduo), nakts (naktis), vilks (vilkas), miš (mėsa) - visai primena lietuviškus žodžius, nes išties ir yra giminingi. Tie giminingumai akivaizdžiai susiję su tuo, kad nors ir visai skirtingomis kryptimis pasukusios, abi kalbos atsiskyrė nuo indoeuropiečių kalbų kamieno ir užsikonservavo gana panašiu laiku, prieš kelis tūkstančius metų.

Viena iš mažiau populiarių teorijų sako, kad išties tos baltų ir albanų kalbos kaip ir buvo tolimesnės, bet kažkuriuo metu abiejų kalbų nešėjai kontaktavo tarpusavy. Besimaišant šioms kalboms, susidarė slavų kalbos.

Kažkokio Juokopedijos autoriaus traktatas apie Albaniją

Albanija - tai tokia šalis, o gal net pusšalė, juk gyventojai joje laukiniai, okupavo visą Albaniją, kur yra vienokia Tirana, nors dar litvakų mokslinčiai to nepatvirtino, ir čia galima šiukšlinti gatvėse, ir nors nusispiauk bet galima vartoti narkotikus.

Pasmailindami šiknas gyventojai ir gyvena toj pusšalėj Albanijoj ar kaip ten ji, vogdami pinigėlius, juk ir tai ten leidžiama, ir dar visokius rusėkus garbinti leidžiama, net gudus, lenkus ir žydukus, nors visi turistai, vos spėję palikti ten savo pėdas tuojau grįžta namo be galvų, bet jie - tikri meškinai: ten šudukus, kitų šiknas smailina, internetas ten kaip koks pydarastas: lėtas, ir bliat.

Ai, kas ten dar: rūko, geria, keikiasi, valgo (beje, ar žinote, ką tai reiškia?) ir taip galima būtų pratęsti šį sąrašą iki dangaus, bet va popieriaus neužtenka.

Ai, ir čia nėr ko daugiau kalbėti: šalis be galo seksuali, skurdas, badas, išauga šaliai siskos, į kišką šalyje šaudo, pabukus smailina, ponukas (ai, velniai čia žino apie ponus), pysasi, ir dvaras prasiskolinęs sėdi, čia kaip to mafiozo, blogerio, bet labai labai patrauklio Donelaičio "Albanijos metuose": jau saulelė vėl budina motiną Albanija, ir praeivis jau gatvėj į šiukšliadėžę pripiso, o vislab, kas voliuoja mafiozą ir šikną, tas pasismailina savo antakį ir spjauna ant vėliavos, ir taip toliau ten kažkas daros, ir visokius prezidentus iš numirusių kelia, ir voliuoja taip toliau tą popierių.

Dar žiūrėkite yra tokia mafiozė, viso pasaulio mafiozų motina Albanija Motina, kur voliuoja tokį gaidį, kad net apsišiksi paskaitęs.