Priklausomybė

Priklausomybės - tai bendrinė grupė įvairių pagal savo pobūdį ir kilmę psichikos sutrikimų, kuriems bendra tai, kad žmogus turi netipinį, tačiau specifinį poreikį kokiems nors dalykams, o jų nepatirdamas, patiria įvairių rūšių nemalonius pojūčius - t.y., abstinencijos sindromą.

Visos priklausomybės veikia kaip tam tikri iš dalies psichologiniai, o iš dalies fiziologiniai spąstai, į kuriuos pakliuvęs, žmogus negali ištrūkti, o tiktai klimpsta dar labiau. Kitais žodžiais tariant, priklausomybės turi polinkį nesilpnėti, o tik stiprėti, einant laikui.

Apibendrintas, visų priklausomybių išsivystymo mechanizmas šiuo metu vis dar nėra tiksliai išsiaiškintas, nors yra gana detaliai žinomi daugelio priklausomybių išsivystymo mechanizmai, o taip pat žinomas faktas, kad viena priklausomybė neretai gali arba pilnai išstumti ir pakeisti kitą priklausomybę arba bent jau dalinai sušvelninti kažkurios priklausomybės simptomus.

Paskutiniu metu bendras priklausomybių išsivystymas yra siejamas su keliais neuromediatoriais, ypač tokiais, kaip oksitocinas, endorfinai, dopaminas, serotoninas, adrenalinas ir pan., t.y., tais reguliatoriais, kurie nustato bendrą žmogaus emocinį susijaudinimą, pasitenkinimą, malonumo jausmą.

Priklausomybių rūšys

Šiais laikais yra išskiriamos kelios labai esminės priklausomybių grupės, iš jų trys pagrindinės:

• Priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų - t.y., įvairių rūšių narkomanija, alkoholizmas bei piktnaudžiavimai įvairiais psichiką veikiančiais preparatais, pvz., benzais.
• Priklausomybės, susijusios su asmenų elgesio problemomis, pradedant priklausomais santykiais ir baigiant priklausomybėmis nuo azartinių lošimų ar kompiuterinių žaidimų
• Įvairūs kiti priklausomybės pobūdžio, netipiškų priklausomybių ar artimi priklausomybėms sutrikimai, taip pat artimi sutrikimai, susiję su įvairiais kitais psichikos sutrikimais, pvz., kompulsyvus psichikos neveikiančių vaistų (pvz., vidurius liuosuojančių) neadekvatus vartojimas, esant anoreksijai.

Taip pat su priklausomybėmis paskutiniu metu smarkiai siejami ir dar dvi sutrikimų rūšys:

• Impulsų nevaldymo sutrikimai (pvz., kleptomanija, piromanija ar kt.), nes jie savo veikimo mechanizmais smarkiai primena įvairias priklausomybes
• Kai kurie antisocialaus elgesio sutrikimai, nes jie savo pobūdžiu gana artimi vėlyvesnėms priklausomybių stadijoms

Priklausomybių stadijos

Kažkada narkomaniją ir alkoholizmą tyrinėję psichiatrai išskyrė kelias stadijas. Nors iki šiol stadijų išskyrimas gan skiriasi, ko gero ryškiausiai stadijas nusako penkių stadijų modelis:

• Eksperimentavimas, pirmi bandymai. Paprastai vartotojas būna įsitikinęs, kad jam pavyks išvengti priklausomybės, todėl ir pabando. Dažniausiai bandymas būna susijęs su įsitikinimu, kad informacija apie medžiagų pavojingumą yra klaidinga, o taip pat tikėjimu, kad matyti piktnaudžiavimo atvejai nebuvo pavojingi.
• Pakartotinis vartojimas, tikintis, kad "vieną kartą nieko neatsitiko, tai ir vėl neatsitiks". Ilgainiui pakartotinis vartojimas tampa socialiniu (per vakarėlius ar pan.), pasikartojančiu.
• (Nematoma stadija) Tolerancijos vystymasis. Būdinga, kad vartojimas vis dar panašus į antrą stadiją, pats vartotojas būna įsitikinęs, kad priklausomybės dar nėra. Tačiau pastebimas tolerancijos augimas - vartotojas gali pakelti didesnes dozes, o apsinešimui reikia vis daugiau medžiagų. Kadangi skirtumai nuo ankstesnių kartų kiekvieną sykį būna labai nedideli, vartotojas jų nepastebi, o jei jo dėmesys atkreipiamas - aiškina, pvz., kad "tų mažų dozių tik pirmą kartą gali užtekti, o aš čia vartoju normalias, nedideles, nepavojingas dozes". Augant tolerancijai, vystosi ir priklausomybė, o kartu vis dažniau pasitaiko rizikingo vartojimo atvejai (kitos medžiagos, pakartotinis svaiginimasis antra doze, nesibaigus pirmos dozės poveikiui, kombinuotas medžiagų vartojimas, neaiškios, rizikingos, nežinomos kilmės medžiagų vartojimas ir pan.).
• Fizinės priklausomybės išsivystymas. Šioje stadijoje ilgainiui stipriai auga medžiagų vartojimo rizikingumas, o taip pat ir fizinės priklausomybės požymiai - abstinencijos sindromas, nuotaikos sutrikimai, vartojime dingsta bet kokios ilgesnės pertraukos.
• Pilnavertė priklausomybė, kuri gali būti įvardinama kaip cheminė priklausomybė. Būdinga, kad negavus medžiagų, atsiranda gana ryškūs fiziologiniai sutrikimo požymiai arba psichologiniai požymiai, rodantys gan stipraus psichikos sutrikimo kriterijus - pradedant kompulsyviu elgesiu, ieškant naujos dozės ir baigiant gan stipriais mąstymo sutrikimais, kartais peraugančiais ir į psichozę.

Verta atkreipti itin didelį dėmesį į tolerancijos vystymąsi: jis išties prasideda jau pirmoje stadijoje, nors pats vartotojas jo nepastebi tol, kol neišsivysto gan ryškūs fizinės priklausomybės požymiai, o kai kada ir dar ilgiau. Taip pat pastebėtina, kad tolerancija paprastai nenunyksta labai ilgą laiką - pvz., alkoholinė tolerancija atsistato tik maždaug per 10 metų visiškos abstinencijos. Tai reiškia, kad netgi pavieniai medžiagų pavartojimai toleranciją padidina gan ilgam laikui - kartais pavienė dozė sukelia išmatuojamus tolerancijos pakitimus, trunkančius net keletą metų.

Tolerancijos didėjimas visada reiškia du dalykus:

• Kaskart reikia vis didesnės dozės, nes organizmas persitvarko taip, kad kompensuotų dozės poveikį
• Būtent dėl to paties organizmo persitvarkymo krenta įprastinė psichologinė ir fiziologinė žmogaus savijauta

Tai reiškia, kad būtent tolerancijos vystymosi stadija nustato patį mechanizmą, per kurį nekalti bandymai pavirsta į sunkią narkomaniją - t.y., per tą patį mechanizmą reikia ir vis didėjančių dozių, ir kartu dėl to vystosi vis stipresnis abstinencijos sindromas.

Taigi, smarkiai apibendrinus, galima tarti, kad yra trys stadijos:

• Pradinė - bandymas ir "nekaltas" vartojimas
• Vidurinė - tolerancijos augimas, kartu vystantis priklausomybei
• Galutinė - priklausomybė su ryškiu abstinencijos sindromu

Narkotinių medžiagų poveikis leidžia gana gerai modeliuoti ir kitus priklausomybių atvejus - kaip pvz., azartinių lošimų sukeliamas priklausomybes. Šios vystosi visiškai taip pat, kaip ir narkomanija, tik su vienu skirtumu - euforiją sukeliančios medžiagos yra gaunamos ne iš išorės, o savaime pasigamina organizme, patiriant stiprius emocinius pergyvenimus, susijusius su azartiniu žaidimu. Pakartotinai žaidžiant žaidimus, vystosi tolerancija, kol galų gale priklausomybė gali pasiekti tokį lygį, kur pastebima net ir fiziologinė simptomatika, ryškiai kintanti priklausomai nuo tolimesnio vartojimo.

Kai kurie pavyzdiniai priklausomybių atvejai

Įvairios priklausomybės yra skirtingai paplitusios, tačiau kai kurios yra labai tipiškos, su visiškai būdinga priklausomybių išsivystymo eiga - todėl vertos panagrinėjimo atskirai. Šios priklausomybės yra detaliau aprašytos ir atskiruose Pipedijos straipsniuose.

Priklausomybės nuo cheminių medžiagų

Čia kai kurios tokios pavyzdinės priklausomybės, susietos su medžiagų vartojimu:

• Opioidų priklausomybė. Būdinga, kad jau pirma dozė sukelia gana gilią toleranciją ir skausmo jutimo sistemos disbalansą. Kadangi šis išsivysto tiktai praėjus kelioms paroms po pavartojimo, pradedantys (pirmas dozes vartojantys) narkomanai galvoja, kad netikėtai apsirgo peršalimu, gripu ar panašiai. Vėlesnė priklausomybė būna labai susijusi su skausmo pojūčiais, abstinencinis sindromas kelia labai didelias fizines kančias.
• Barbitūratų priklausomybė. Šiais laikais labai reta, nes patys barbitūratai praktiškai išnykę. Būdavo paplitusi senais laikais, itin dažnai baigdavosi mirties atvejais. Barbitūratai sukelia periferinės nervų sistemos atpalaidavimą, tad metus juos vartoti, išsivysto konvulsijos, kurios sunkesniais atvejais gali pasibaigti ir mirtimi. Kartu ilgalaikis barbitūratų vartojimas sukelia didelį jų kaupimąsi organizme, dėl kurio (ypač vartojant kartu su alkoholiu) galų gale įvyksta letalinis apsinuodijimas.
• Benzodiazepinų (raminančių vaistų) priklausomybė. Paplitusi šiais laikais, daugeliu atžvilgių primena barbitūrinę, tačiau yra apie 10 kartų švelnesnė, tad mirties atvejai būna gana reti. Viena iš legalių priklausomybių, kurios išsivysto dėl perteklinio ir nepagrįsto benzodiazepinų išrašinėjimo. Būdinga, kad priklausomybės išsivystymas yra gana greitas - esant kasdieniam vaistų vartojimui, priklausomybė gali atsirasti per 1-2 savaites.
• Kofeino priklausomybė. Viena iš socialiai toleruojamų priklausomybių. Išsivysto ir nuo tokių produktų, kaip kava ar arbata, tačiau sunkūs atvejai stebimi dėl energetinių gėrimų. Kai kada, kai energetiniai gėrimai paros bėgyje vartojami, esant ir alkoholio vartojimui, būna mirtinų atvejų ar negrįžtamų sužalojimų, susijusių su širdies pažeidimais. Ši priklausomybė pasaulyje kraštutinai smarkiai išplito per paskutinius maždaug 20 metų.
• Nikotino priklausomybė. Išsivysto greitai, pasižymi ypatingai ilgai išliekančia tolerancija (iki keliasdešimt metų). Būdingas stiprus poveikis nervų sistemai, gana trumpas (3-5 parų) įvairaus sunkumo abstinencijos sindromas, per kurį gali pasireikšti silpnumas, drebligė, blogesniais atvejais iki 2-3 dienų trunkantis nedarbingumas, beveik visada - didelis suirzimas. Priklausomybė yra įdomi tuo, kad nikotino efektai labai stipriai susiejami su kai kuriais fiziologiniais refleksais, pvz., kvėpavimo refleksu, per tai įjungdami kol kas sunkiai paaiškinamus, perteklinai stiprius priklausomybės mechanizmus.
• Kanabinoidų priklausomybė yra bene silpniausia iš šių, susijusi su ilgai (apie kelias dienas) besitęsiančiu psichiką slopinančiu ir atmintį (ypač trumpalaikę) trikdančiu poveikiu. Ilgesnį laiką vartodamas, žmogus pakeičia savo mąstymą į taip vadinamą rastamanišką - labai atsipalaidavusį, nieko neįsimenantį, neatsakingą, tačiau visai malonų. Po ilgesnio kasdienio žolės vartojimo nutraukus vartojimą, organizmo reakcijos ima vystytis į priešingą pusę, prasideda paranoidiniai, psichozių pobūdžio mąstymo sutrikimai, nerimas, panika ir pan.. Vengdami tokios būsenos, žolininkai greitai vėl pradeda vartojimą.
• Alkoholio priklausomybė. Vystosi gana lėtai, dėl to yra išplitęs "nekenksmingas" alkoholinių gėrimų vartojimas. Bet kuriuo atveju, kad ir lėtai, vystosi priklausomybė, kuri pradžioje pasireiškia pagiriomis, o vėliau - ir taip vadinamomis moralinėmis pagiriomis. Šios paparastai jau yra požymis, kad priklausomybė yra gana ryški. Vėlesnėse stadijose suyra socialinis gyvenimas, šeima, darbiniai ir kiti ryšiai, sunkesniais atvejais būna delirium tremens epizodai.

Kitos priklausomybės

Yra ir kitų, mažiau įprastų, tačiau nebūtinai lengvų priklausomybių. Būdinga, kad jei priklausomybė yra paremta ne konkrečia chemine medžiaga, o kokiais nors "įprastais" dirgikliais, skirtingiems žmonėms ji gali vystytis labai skirtingais tempais ir labai skirtingu stiprumu. Tai reiškia, kad kai kada vienam žmogui jokių priklausomybės požymių neatsiras, nepaisant gana ilgalaikio tokio tipo dirgiklio vartojimo, tuo tarpu kitam gali pakakti ir pavienių atvejų.

Mechanizmai, dėl kurių skirtingiems žmonėms tokios priklausomybės vystosi taip skirtingai, yra nežinomi. Būdingas yra tik vienas preliminarus požymis - "man taip neatsitiks", kuris paradoksaliai yra labai stiprus indikatorius, kad priklausomybė išsivystys. Psichiatrų vertinimu, būtent toksai įsitikinimas būdingas žmonėms, kurie turi lengviau sužadinamą nervų sistemą, dėl kurios priklausomybė išsivysto daug greičiau ir lengviau.

Kai kurios iš jų būna labai sunkios, o kai kurios kitos - toleruojamos, tačiau irgi nešančios blogas pasekmes:

• Priklausomybė nuo azartinių lošimų. Jai būdingas išsivystymo mechanizmas - stiprūs euforiniai pojūčiai, kylantys žaidžiant azartinius lošimus. Lošimuose patiriami laimėjimai ir pralaimėjimai sukelia stiprų įvairių neuromediatorių išsiskyrimą, kas sukelia efektus, panašius į tuos, kurie kyla nuo opioidų vartojimo. Po perteklinio pakylėjimo visada ateina abstinencinė fazė, kuri gali trukti labai ilgai. Savo sunkumu šio tipo priklausomybė gali pasiekti tą lygį, kokį pasiekia priklausomybė nuo opiatų.
• Priklausomybė nuo cukraus. Laikoma netikra, psuedopriklausomybe, tačiau tyrimai rodo, kad savo mechanizmais ji gana artima toms priklausomybėms, kurios vystosi nuo cheminių medžiagų. Staigus gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje sukelia sužadinimą ir pasitenkinimo jausmą. Taip pat sužadinimą ir pasitenkinimą sukelia ir cukraus poveikis skonio receptoriams. Dėl to kyla greitai išsivystantis poreikis pakartotiniam saldumynų vartojimui. Ilgalaikė pasekmė - augantis antsvoris, o vėliau - ir su antsvoriu susijusios širdies ir kraujagyslių ligos.

Jeigu esate narkomanas, tai jums bus svarbu sužinoti, nuo kurių narkotikų jūs greičiau nusibaigsite
Opioidai:	Opijus Omnoponas Promedolas Etorfinas Heroinas Morfijus Oksikodonas Salvija Tramadolas Kodeinas Narkotinas Tebainas Dezomorfinas Fentanilas Koaksilas Šyrkė PCP
Psichodelikai:	AMT DOB ABDF BZ LSD LSA ALD-52 DMT Ketaminas Meskalinas Psilocibinas
Stimuliantai:	Kokainas Amfetaminas Metamfetaminas Noskoinas Ecstasy Kofeinas MCAT MDA MDMA Šūdas (narkotikas) BZP Vyntas Sidnokarbas Levamizolas
Kiti visokie:	Nikotinas Anaša Kanapės Hašišas Bananadinas Tarenas Afinas Betelis Eteris Katas Jenkem Bazas Dimetkarbas Barbitūratai Ciklodolas GHB Anodija
Dar skaitinių:	Bintas Markutės Dyleriai Čefyras Čiujaus slėnis Nebuvo narkomanijos Vaistinėlė Abstinencijos sindromas Hera Energetiniai gėrimai Vaifu