Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Betelis
Betelis - tokia pigi ir nelabai estetiška nerišlaus poveikio narkotinė nesąmonė, labai išplitusi kažkur Indijoje, Tailande, Birmoje, Laose ir panašiose šalyse. Mėgstama daugelio vietinių, dėl ko vietinė valdžia labai siunta ir bando gyventojus perauklėti, nes tie vis kramto tą savo betelį, kraupina turistus ir spjaudo visur šlykščius raudonus spjaudalus ant šaligatvių.
Nors betelis vadinamas beteliu dėl to, kad sudarytas iš tokio vijoklinio augalo - betelio lapų, pati ta veiklioji medžiaga yra vadinamasis betelio, o išties tai netgi ne betelio, o arekos riešutas, augantis ant kažkokios palmės, lotyniškai vadinamos areca catechu. Riešute yra visokių alkaloidų, pasižyminčių ganėtinai narkotizuojančiu poveikiu - kelia anie lengvą euforiją, o kartu dar ir juntamai kerta per smegenis, priartėdami prie visokių lengvesnio pobūdžio psichodelikų.
Dažniausiai visa betelio sudėtis - tai tiesiog betelio lapas, į kurį įvyniota truputis kalkių ir truputis papjaustytų arekos riešutų. Naujesniais laikais, tiesa, kartasi į tą dar dedamas ir tabakas - kai kada ir vietoje riešutų, bet neretai - kartu su jais.
Betelis pasižymi pora įdomių savybių: jo alkaloidų druskos kažkaip neprasiskverbia, kai jį šiaip kramtai, todėl paprastuoju būdu valgant, jis tiesiog neveikia ir tie alkaloidai paprasčiausiai suyra skrandyje. Kad jis veiktų, pasmulkintas betelis maišomas su nedideliu kiekiu gesintų kalkių (kalcio hidrokarbonato arba išvis tiesiog paprasčiausios kreidos). Vat visai taip pat, kaip natūralaus kokaino mėgėjai Lotynų Amerikoje su kalkėm maišo (o tiksliau užtepa) kokmedžio lapus. Štai tada, šarminėje aplinkoje, alkaloidai tirpsta ir įsisavina per burnos gleivinę. O kad ta reakcija vyktų, reikia labai daug sulčių. Ir šiaip kad nebūtų šlykštu, reikia kažko. Tai keistu visokių ten indusų atradimu paaiškėjo, kad to vijoklinio betelio lapai kažkaip labai padeda tas kalkes kramtyt, nes sukelia stiprų seilėtekį. Tai taip ir gaunasi, kad visi galvoja apie lapus, nors esmė yra riešutuose.
Kiti efektai - gal ir ne tiek dirginantys. Štai vat gera betelio savybė yra ta, kad visokios spalinės, kaspinuočiai ir kitos kirmėlės nuo jo žūsta kuo puikiausiai. Ir kvapas iš burnos visai gerais būna. O negera savybė - tai kad ilgainiui labai jau dažnai nuo to betelio išsivysto visks burnos ir lūpų vėžys. Čia tarp kitko, toksai įdomumas, kad kaip parodė tyrimai, pirmas vėžio sukėlėjas čia yra tabakas, o vat arekos riešutai jau vėžio savaime nekelia, bet štai su ta kreida kartu - tai kelia labai nemenkai.
Dar tokia esminė betelio savybė, kad jį kramtant, seilių išsiskiria tiek, kad jos netelpa burnon, o kadangi yra nekokio skanumo ir dirginančios skrandį, tai jas visi spjaudo tiesiog ištisiniais fontanais. Ir netgi nespėja spjaudyt, nes jos taip skiriasi, kad tiesiog per smakrą bėga. O kita esminė savybė - kad tos seilės nusidažo nuo betelių lapų ir riešuto, įgydamos sodrią raudoną su oranžiniu atspalviu spalvą. Nuo ko atrodo, kad žmogui iš burnos kraujai tykšta. Tai čia nuraminsim, kad jei kur Indijoje pamatysit kažką, kas į visas puses spjaudo kraujus, tai ten ne kraujai žinokit, o narkomanas, betelį kramtantis.
Ai, gi dar viena betelio savybė - kad dantys nuo jo įgauna visiškai juodą spalvą ilgainiui. Tai betelio kramtytojus iš dantų visada galit atpažint.
Vat gal dėl tokių savybių, nors ir šimtus metų matydami, kaip visokie indusai tą betelį mėgsta, visokie ten tuos kraštus užkariavę europiečiai visai beteliu nesidomėjo - nes vaizdas neestetiškas, nemalonus ir džiaugsmo nekeliantis.
| ||
| Opioidai: | ||
| Psichodelikai: | ||
| Stimuliantai: | ||
| Kiti visokie: | ||
| Dar skaitinių: | ||