Power Macintosh

Power Macintosh arba Power Mac - serija Apple Macintosh kompiuterių, kurie tapo esminiu hardwaro apgreidu nuo klasikinių Macintosh laikų. Skirtumas buvo tas, kad vietoje Motorola 68000 serijos procesorių čia buvo PowerPC (dar vadinami PPC) procesoriai, kurie turėjo RISC architektūrą ir buvo kardinaliai greitesni už kitus.

Išties kurį laiką tasai greitis labai jautėsi, ir Power Macintosh procesorių našumas būdavo toksai, kaip pas Pentium procesorius turinčius PC, kurių taktinis dažnis būdavo du kartus didesnis. Dar daugiau našumo Power Macintosh gaudavo iš to, kad turėdavo SCSI interfeisus viduje, tad nepaprastai greitai veikdavo ir visokios operacijos su dideliais kiekiais duomenų, pvz., itin didelių nuotraukų ar video apdirbimas. Nemažai greičio pridėdavo ne tik našesnė RISC tipo procesorių architektūra, bet ir tai, kad PPC buvo 64 bitų, kai tuo tarpu to meto Pentium tipo procesoriai tebuvo 32 bitų.

Savo praktiniu našumu Power Macintosh buvo gana artimi darbo stotims ir tapo vienais iš tų kompiuterių, dėl kurių įprasti darbo stočių gamintojai didele dalimi prarado savo rinką.

Su kompiuteriais ėjo MacOS 7 ir vėlesnių versijų sistemos, kurios turėjo vidinį emuliatorių, kurio dėka galima buvo naudoti ir senesniems Macintosh kompiuteriams skirtas programas. To dėka vartotojai prie naujos architektūros perėjo labai lengvai, praktiškai taip, lyg kompiuterio architektūra būtų visai nepasikeitusi.

Deja, Power PC kūrėjai - IBM, Motorola ir Apple kompanijos nebandė iš PPC išspausti tiek daug, kiek iš x86 architektūrų bandė išspausti Intel ir AMD. Priežastys matyt paprastos - nei Motorola, nei IBM, nei Apple negyveno vien iš procesorių, nes absoliučią dalį pelnų gaudavo iš kitų sričių. Tuo tarpu Intel ir AMD gyveno pagrindinai iš procesorių. Taigi, kažkuriuo momentu x86 architektūra tapo irgi 64 bitų ir savo našumu ėmė lenkti PPC procesorius. Tada Apple ir padėjo kryžių ant Power Macintosh, o persimetė ant Intel procesorių.

Nors pradžioje Power Macintosh buvo vadinami visi Apple kompiuteriai, turėję PowerPC procesorius, ilgainiui taip pradėti vadinti tik geriausi, našiausi ir prabangiausi modeliai. Tuo tarpu pigesni kompiuteriai, nors ir su tais pačiais PPC procesoriais, jau būdavo vadinami kitaip, kad nesimaišytų. Kai kurie vėlyvesni Power Macintosh modeliai turėjo dar ir labai gerą dizainą, kokio ir šiais laikais norėtųsi, nes dabar jau tokių gražių kompiuterių kažkodėl nebebūna.

Savo laiku Power Macintosh pasižymėjo ne tik labai dideliu greičiu, bet ir tuo, kad buvo tiesiog neįtikėtinai kokybiški, ypač brangiausi, kurie pakeitė Macintosh Quadra kompiuterius. Korpusai būdavo daromi iš metalo, dengto ne dažais, o sluoksniu plonos plastmasės, todėl ir nebarškėdavo, ir nepraleisdavo triukšmo į išorę. Kompiuteriai dirbdavo praktiškai be jokio garso, kas tais laikais buvo labai neįprasta. Korpuso viduje būdavo storas ir tvirtas metalinis rėmas, todėl kompiuteris nesulūždavo ir nukritęs nuo stalo, o maisto blokai turėdavo tokios didelės talpos kondensatorius, kad jų dėka kompiuteris atlaikydavo kelių sekundžių trukmės elektros dingimus. Tai tokie, lyg ir įtakos nedarantys dalykai ilgainiui vartotojus pripratindavo prie gerumo taip, kad jie negalėdavo žiūrėti į PC tipo kompiuterius, netgi kai šie būdavo našesni.

Savaime aišku, labai daug duodavo ir MacOS sistema, kuri buvo kardinaliai patogesnė, nei Windows, o kai kuriais savo patogumais, kaip kad visus katalogus ir failus įsimenanti failų sistema ir klasikinis Finder - tai ir iki šiol nepralenkta, nes netgi MacOS-X kai kuriuos patogumus prarado.