Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Opel optimizacija
Opel optimizacija - garsusis procesas, kurio metu Opel firmos vadai vis bandė optimizuoti savo prabangiausius modelius, juos apjungdami į kažkokius bendrus variantus su keliais pavadinimais. Kiekviena optimizacija buvo daroma dėl to, kad atrodė per brangu gaminti kelias gana panašaus dydžio, bet skirtingų konstrukcijų ir skirtingus kėbulus turinčias mašinas.
Taigi, Opel vadai tikėdavosi, kad apjungs kelis mašinų modelius į vieną, o paskui pardavinės už skirtingas kainas savo klientams taip, lyg tai būtų skirtingos mašinos, nes pavadinimai taigi skiriasi. Kaskart klienatai sureaguodavo vienareikšmiškai:
- Visi pigesnių modelių pirkėjai pasipiktindavo, kad jų gaunamus privalumus Opel nuoptimizavo ir pašalino, palikdami tik brangesniuose modeliuose
- Visi brangesnių modelių pirkėjai pasipiktindavo, kad jiems siūloma pigesnio modelio mašina už didesnę kainą
- Galų gale visi imdavo ieškotis alternatyvų pas konkurentus
Dėl šitokios optimizacijos, žodis "optimizacija" mašinų gamintojų tarpe ilgam įgavo labai blogą prasmę, nes kiti gamintojai pasimokė ir iš savų, ir iš Opel klaidų.
Kapitan, Admiral, Diplomat (KAD) etapas
Pirmas optimizacijos etapas prasidėjo nuo Kapitan, Admiral, Diplomat (KAD) mašinų grupės sukūrimo 1964 metais. Šioje grupėje buvo apjungti Opel Kapitan ir Opel Admiral modeliai. Kadangi firma tikėjosi, kad dar ir padidins pardavimus, tai prie viso to pridėjo ir naują modelį - Opel Diplomat.
Apjungus visas mašinas, staigiai užsilenkė Kapitan pardavimai, iki 1968 metų jos pagaminta vos 24 tūkstančiai. Daugiausiai ėjo Admiral pardavimų, tačiau ir šie buvo gana nedideli - apie 56 tūkstančiai iki pat tų pačių 1968. Diplomat pardavimai irgi buvo prasti - iki 1968 parduota 9000. Viso KAD pardavimai sudarė 89 tūkstančius mašinų.
Palyginimui, per 4 metų pardavimų periodą 1959-1963 metais vien tiktai Kapitan P2 modelių parduota buvo 146 tūkstančiai. Trumpai tariant, Opelis viską sukniso.
Antra KAD mašinų karta, kuri pradėta gaminti 1969, buvo išvis tragiška - iki pat 1977, per 8 metus, Opel pagamino 37 tūkstančius Admiral, 21 tūkstantį Diplomat ir vos 5 tūkstančius Kapitan. Dar visai neseniai buvęs vienu iš geriausiai parduodamų Opel modelių, Kapitan žlugo tiek smarkiai, kad jo gamyba buvo nutraukta dar 1970, vos po metų nuo gamybos pradžios.
Opel bandė smarkiai mažinti mašinų kainas, kad galėtų konkuruoti su Mercedes, bet tai nepadėjo. Negana to, 1973 prasidėjo naftos krizė, benzino kainos šovė į viršų, o visų didelių mašinų pardavimai krito žemyn. Taigi, net ir kažkaip iš bėdos besilaikę Admiral pardavimai jau 1974 nukrito iki vos kiek daugiau, nei 1000 per metus ir paskui normaliai taip ir neatsigavo.
Su šiomis mašinomis iš Opel gamybos dingo ir didžiausių, brangiausių mašinų segmentas - aukščiausios klasės Opel mašinų nebeliko.
Opel Rekord, Commodore ir Senator
Kai užsilenkė KAD gamyba, Opel vėl nutarė viską paoptimizuoti - taip jie paėmė Opel Rekord ir jo brangesnį variantą Opel Commodore, jo pagrindu padarė Opel Senator ir ėmė visiems siūlyti vietoje KAD mašinų. Esą kam jums tas Diplomat ar Admiral, čia yra jums Senator. Išties Senator mašinos buvo smarkiai žemesnio lygio mašinos, bet nu ką tie pirkėjai supranta, tiesa?
Opel Rekord mašinos buvo gana aukštos klasės ir labai populiarios, tad Opel atrodė, kad viskas bus gerai ir pirkėjai pasimaus. Bet paaiškėjo, kad padaryti iš Rekord mašinų KAD mašinas nesigavo, nes žmonės pirkdavo Opel Commodore ir viskas, o Opel Senator pardavimai ėjo tragiškai. Pardavimai ėjo tragiškai, nes pirkėjai nesuprasdavo, kodėl jie turi pirkti Rekordą už daug prabangesnės mašinos kainą.
Maksimaliai visko prikištas Opel Commodore pirkėjams atrodė daug patraukliau, nes buvo daug pigesnis. Taigi, 1982 metais Opel nutarė panaikinti Opel Commodore mašinas, kad šios nekonkuruotų su Senator. Bet kadangi tuo pačiu buvo daromas ir Rekord apgreidas, tai atsirado ir pagerintos Rekord versijos, perėmusios Commodore savybes - visokios Rekord SE ir panašiai. Ir tada jau pirkėjai dar labiau nesuprasdavo, kodėl jie turi mokėti tiek pinigų už Senator, kai tiesiog Opel Rekord viską duoda geriau.
Išvis nuo 1977 iki pat 1986 Opel pagamino vos apie 60 tūkstančių senatorių. Trumpai tariant, nors ir prabangesnės už Rekord, ir kiek prailgintos, gavosi mašinos, kurios taip ir neįstengė išsaugoti KAD segmento, nes buvo tiesiog ne to lygio. Opelis pats save nuoptimizavo ir vėl, tiktai dar iškirsdamas savo Commodore modelį.
Opel Omega, Senator ir Vectra
Galų gale, 1986 metais Opel išleido savo Opel Omega mašinas. Nors išoriškai lyg ir didelės, šios mašinos jau buvo prikištos visokių saugos dalykų, deformacinių zonų ir panašiai, tad salono vidus nesigavo didelis. Kai kurie sakė, kad išties su šiomis mašinomis Opel nusitaikė į tarpinį segmentą tarp Opel Ascona ir Opel Rekord, nors ir bandė pardavinėti tas mašinas brangiai, kaip gana aukštos klasės.
Šių mašinų pagrindu buvo padarytas ir antros kartos Opel Senator, kuris gavosi turintis mažiau erdvės viduje, nei pirmas Senator, ir net nepaisant to, kad nebuvo konkurencijos iš kokių nors komodorų (nes jų jau nebuvo), nuo 1986 iki 1993 tebuvo pagaminta 70 tūkstančių Senator mašinų. Galų gale, kadangi pardavimai vis mažėjo ir mažėjo (paskutiniais metais vos keli tūkstančiai), Opel, išleisdami naują Omega versiją 1994 tiesiog nepratęsė Senator gamybos.
Sugrįžti į brangių mašinų segmentą nepavyko ir bendrai Opel Omega gamybai, nors ši mašina ir buvo atnaujinta 1994, nes pirkėjai nelabai gebėjo suvokti, kuo šita mašina geresnė už kokius nors BMW, Audi ar Mercedes. Pardavimai mažėjo, mažėjo, mažėjo, kol galų gale Opel padarė paskutinę savo optimizaciją 2004, nustojusi gaminti Omega ir pradėjusi vietoje jos siūlyti Opel Vectra.
Taip Opel galutinai iškrito ne tik iš aukštesnio, bet ir iš taip vadinamo vidurinės-aukštesnės klasės mašinų segmento.
Dar žr.
- Cadillac Cimarron - kitas, kiek primenantis, nors ir trumpesnis atvejis iš tos pačios General Motors korporacijos