Opel Senator

Opel Senator - viena iš didžiausių ir prestižiškiausių Opel mašinų, gaminta dar tais laikais, kai Opel mašinos buvo prestižiškos ir realiai konkuravo su Audi, BMW ar Mercedes. Kartu su vėlyvais Opel Senator baigėsi ir prestižinių aukšto lygio Opel mašinų era. Tiesa, dar kurį laiką gyvavo Opel Omega, bet jau nelabai, nelabai.

Opel Senator - tai ta mašina, kurios istorija pasakoja apie tai, kaip buvę prestižiškiausiomis vokiškomis mašinomis, Opel tapo eilinėmis ir neįdomiomis pigiomis mašinomis, neturinčiomis nei prestižo, nei išvis nieko. O viskas dėl to, kad Opel vadai bandė viską optimizuoti ir galvojo, kad klientai durni ir nieko visvien nesupras. Taigi, su šiuo modeliu susijęs ir vienas iš paskutinių garsiosios Opel optimizacijos etapas.

Taip pat dar Opel Senator žinomas dėl to, kad jį perdirbę korėjiečiai bandė gaminti Daewoo Imperial mašiną, kuri būtų prabangiausia korėjietiška mašina, ale kaip tai išvaizdos pridarė, viską smarkiai perdarė, bet kažkur paskui per daug pritaupė ir per tuos pritaupymus gavosi didelis feilas.

Opel Senator priešistorė

Priešistorė gi buvo tokia, kad Opel gamino žiauriai prabangias mašinas ir buvo vienintelė Europos bendrai ir Vokietijos konkrečiai firma, kuri gamino mašinas, galinčias lygintis su amerikietiškomis. Tos mašinos buvo didelės ir kraštutinai komfortiškos, o šitą didelių ir komfortiškų mašinų nišą Opel užėmė po II Pasaulinio karo, mat pakolei kiti vokiečių ar kitų šalių gamintojai gaivelėjosi po sugriovimų, į Opel tekėjo pinigai ir įranga iš JAV, nes Opel jau seniai priklausė galingiausiai amerikos auto korporacijai - General Motors. Taigi, kol kiti gamino gatvės spuogus, Opel gamino mašinas tiems, kas turi pinigų.

Vienos iš geriausiai einančių mašinų buvo Opel Kapitan ir dar padidinti variantai - Opel Admiral ir Opel Diplomat. Šios mašinos realiai buvo tokios didelės, prabangios ir modernios, kad kurį laiką net ir Mercedes Benz buvo prastai. Bet ilgainiui, apie kokius 1970 metus, Mercedes, Audi ir BMW ėmė spausti Opel iš prabangios rinkos, o tada dar ėmė ir parėjo naftos krizė. Ir štai paaiškėjo, kad Opel gaminamos beveik amerikoniškos mašinos visgi labai jau ėdrios, o konkurentai sukasi greičiau. Taigi, Opel brangusis segmentas užsilenkė, juoba kad tam ypatingai stipriai padėjo ir Opel optimizacija.

Mažesnės prabangos linija - Opel Rekord ir Opel Commodore

Uždarius KAD (Kapitan-Admiral-Diplomat) gamybą, iš prabangesnių Opel mašinų liko tiktai Opel Rekord linija, kuri tuo metu vis dar puikiai konkuravo su Mercedes ar BMW mažesnių klasių modeliais. Tai štai čia, vietoje to, kad bandytų pagerinti ar naujai savo atskirą superliuks mašinų klasę KAD, Opel vadai nusprendė, kad reikia paimti labiausiai einamą mažesnę prabangią klasę - Opel Rekord, tas mašinas kiek prailginti (keliais centimetrais pailgintas tarpas tarp ratų) ir su beveik tuo pat kėbulu, durimis, vidaus apdaila ir taip toliau pardavinėti kaip aukštesnės klasės mašinas.

Taip gavosi Opel Commodore, kuris iš esmės buvo nutaikytas į buvusius Opel Kapitan pirkėjus. Bet kadangi nepakako tokių mašinų, tai Opel nusprendė, kad reikia išleisti dar keliais centimetrais ilgesnę mašiną, kuri būtų dar truputį ilgesnė, nei Commodore ir dar truputį labiau pagerinta - taip ir gavosi Opel Senator, kuris ir buvo siūlomas tiems, kas iki tol pirkdavo Opel Admiral ar Opel Diplomat.

Pradžioje toksai priėjimas Opel firmai leido labai gerai pritaupyti, mat ištikimesniems pirkėjams, pripratusiems prie senų laikų prabangių mašinų buvo parduodamos realiai gerokai pigesnės, tad Opel pelnai dėl to gerai augo. Bet po kiek laiko pirkėjai ėmė susiprasti, kad jiems pisa protą ir ilgainiui visas Opel prabangių mašinų segmentas užsilenkė.

Taigi, mašinos buvo dvi - Opel Senator A, kurios pagrindas buvo 1977 modelio Opel Rekord ir Opel Senator B, kurios pagrindas buvo dar labiau nupigintas 1986 išleistas Opel Omega modelis.

Opel Senator A ir Opel Monza

Opel Senator A buvo išleista 1977. Pagrindu buvo paimtas Opel Commodore, kurio kėbulas jau buvo truputį prailgintas, lyginant su Opel Rekord. Opel jį prailgino dar keliais centimetrais, taip šalia užpakalinių durų atsirado dar atskiras nedidelis langas ir dar truputį padaugėjo vietos keleivių kojoms. Kadangi netgi 2-3cm panašiais atvejais pasijunta, tai mašina dėl to tapo labiau tinkama prabangiems žmonėms vežioti - tiems, kurie turi vairuotoją ir sėdi mašinos gale. Kad įspūdžio būtų daugiau, buvo parinktas ir kitas variklis - trijų litrų, 178 AG (132KW). Taupesniems buvo siūlomas 2,8 litro variklis, kuris buvo tik šiek tiek mažesnės galios.

Taigi, gavosi prabangiausias to meto Opel sedanas - Opel Senator, kuris išties buvo praktiškai tas pats Commodore/Rekord, tik su kitu pavadinimu ir daug brangesnis.

Kadangi Opel Rekord buvo parduodamos ir kupe versijomis, tai tuo pačiu buvo sukurta ir tokio sedano kupe variantas - Opel Monza. Pastaroji buvo daroma ne kaip prabangi, o kaip eilinė kupe su labai galingu varikliu. Kadangi variklis buvo belenkaip galingas, o kupe - visai lengva, tai Opel Monza gavosi belenkaip greita - realiai išspausdavo 215 km/h, o 100km/h pasiekdavo per 8,5 sekundės.

Opel Monza pardavimai buvo vangoki, mat ją galintys pirkti pasižiūrėdavo į nykų saloną, įrengtą kaip pas pigiausius Opel Rekord ir labai nusivildavo. Vėliau Opel pradėjo daryti monzas su prabangesniais salonais, tai pardavimai kiek atsigavo. Ir tik dar vėliau tarp pirkėjų visgi ėme sklisti gandas, kad ta Opel Monza labai jau galinga ir greita, ir tada jau ja susidomėjo tie, kam patinka draginti. Bet dėl tokių nesusipratimų Opel Monza taip ir netapo labai populiariu modeliu.

O štai Opel Senator ėmė pirkti visi, kurie anksčiau pirko KAD grupės mašinas ir norėjo kažko panašaus. Bet visi jie irgi juntamai nusivylė, nes Opel Senator buvo visgi kažkaip per mažas. Nors kurį laiką visgi buvo gaminami netgi ir šarvuoti, itin dideliems turtuoliams ar valstybių vadovams skirti Opel Senator modeliai.

Kai 1982 Opel darė Opel Rekord atnaujinimą, jie nutarė išmesti Opel Commodore iš pardavimų, kad kažkaip mažiau konkuruotų su brangesniais Opel Senator. Bet tai nepadėjo - pirkėjai ėmė labiau pirkti ne tiek Senator, kiek paprastesnius Opel Rekord su geresne komplektacija, o dar daugiau žmonių ėmė persimetinėti ant Mercedes Benz, Audi ar BMW. Žodžiu, stebuklas neįvyko ir Opel pajuto, kad atsisakydama KAD linijos, su tais senatoriais ir komodorais pirkėjų išlaikyti neįstengė.

Opel Senator B

Kadangi Opel vadai ir toliau viską optimizavo, tai 1986 jie nuoptimizavo ir visą Opel Rekord liniją. Šioji buvo labai ilgai daroma, kaip padidintos prabangos, su užpakaliniais varančiais ratais ir panašiai. Bet Opel nutarė viską standartizuoti ir štai taip atsirado standartinė Opel Omega su priekiniais varančiais ratais, daugeliu visokių savo dalių sustandartizuota su kitais Opel, bet labai moderni technologiškai, labai saugi ir taip toliau, bet jau tos pačios klasės tiktai išoriškai.

Kaip tik tuo laiku vyko mašinų saugumo revoliucija, tad visos mašinos gaudavo vis storesnes ir storesnes dureles, vis daugiau vietos gale ir priekyje buvo paliekama deformacijos zonoms, tad mašina iš išorės buvo tokia pat, bet iš vidaus - jau juntamai mažesnė.

Nors ir varikliai, ir elektronika buvo gera, bet Opel iš Omegos nepadarė sportinio kupe - taigi, dingo Opel Monza.

Iš Opel Omega padarytas Opel Senator, kuris buvo lyg ir atseit prailgintas, gavosi neprailgintas. Taigi, kaip ir pavadinimas kitas, komplektacija kita, ir tuo metu prasidėjusios madingos odinės sėdynės yra, bet mašina - kaip ir ta pati. Taigi, pirkėjams vėl ėjo nusivylimai ir daugelis tų, kas turėjo daugiausiai pinigų, nenorėdami rinktis gero, bet visgi eilinio sedano, rinkdavosi brangesnį, bet prabangesnį BMW ar Mercedes.

Štai taip galų gale viskas ir baigėsi 1993 metais. Po Opel Omega atnaujinimo, Opel Senator nebeliko, nes tiesiog firmos vadovybė jau nematė prasmės daryti atskirą modelį tam pačiam modeliui, nes kokia gi čia prasmė iš to. O prabangesnės mašinos jau neatsirado.

Dar po kiek laiko, jau apie 2003, neliko ir Opel Omega mašinų, nes Opel galutinai prarado bet kokių bent kiek prabangesnių mašinų segmentą. Taip sakant, susioptimizavo, įrašydami Opel optimizaciją į pasaulio autoindustrijos istoriją.