Muskato riešutas

Muskato riešutas - puikus mėsos prieskonis, kurį, pasirodo, šiais laikais atrado kažkokie narkomanai ir bando juo narkašintis. Šiuo atžvilgiu nuostabu, ko tik tie apduję puspročiai neprisigalvoja. Štai vat nukrypkime pradžioj nuo temos ir atsiminkim, kad tie puspročiai netgi raudonuosius pipirus kartais bando vartoti. Ir kaip jie tai sugeba padaryti, tai iki šiol neaišku, nes norint, kad raudonieji pipirai duotų per smegenis, jų reikia tikrai nemažai prisivalgyti. Taigi, dabar narkomanai imasi muskato riešuto, kurį ėda maždaug 100 kartų didesnėmis dozėmis, nei reikia maistui.

Ir nenene, čia jums ne šiaip koks nors nekaltas bananadinas, kurio pilna populiariuose vaisiuose, o tokie ganėtinai įdomūs eteriniai aromatiniai junginiai, kurie lotyniškai užvadinami kaip Myristicin, Elemicin ir Safrole. Pastarasis dar angliškai kartais vadinamas shikimol, kas skamba, kaip "šikimolas" ir aiškiai duoda mums užuominas. Tai, beje, tų pačių junginių, pramaišiui su krūvele kitų panašių yra nemažai cinamone ir juoduosiuose pipiruose, o ir kituose prieskoniuose.

Kaščenitai apie muskato riešutą

Mes užklausėm kaščenitų moksliškai ir suprantamai paaiškinti, be jokių įžeidimų ir grąsinimų gydyti, tai paskui išmetę visus tris ketvirtadalius teksto, kurie buvo apie diagnozes ir būsimą gydymą tiems muskato riešutu bandantiems besisvaiginti, gavome labai trumpą paaiškinimą:

Taip taip, brangus jaunime, ėskit tuos savo muskato riešutus, tai gal ir išvengsite gydymo psichiatrinėje ligoninėje, nes kepenys ir inkstai supus anksčiau, nei patirsite tas psichozes, apie kurias svajojate, todėl nereikės rūpintis, kad jums tie patys organai gali nukentėti nuo fenotiazinų, nes jau jums jų nebereikės.

Muskato riešutas tiek tiktai bendro turi su kokiais nors narkotikais ar psichodelikais, kad supjaustytas savo išvaizda labai primena betelio riešutą - areką. Anas, kai pasmulkintas, toksai panašus, kad sunku net atskirt. Tai visokie silpnapročiai, pakeliavę su dvasingumo paieškomis po Indiją ir Tailandą, prisižiūri betelio ir paskui susigalvoja, kad valgys muskatus ir apsisvaigins, nes muskatas panašiai kaip arekas atrodo, tai gal jei panašiai atrodo, tai tas pat ir yra. Tai paprastai jie nereikalauja gydymo narkologiniame ar psichiatrinėje, nes gydomi būna nuo cirozės ir nefrito, o gydymas baigiasi dažniausiai kur nors pas patoanatomą gydomąjame morge.

Kadangi buki narkomanai visiškai neišmano jokios farmakologijos, tai jiems nieko nesako, kad miricistinas, elemicinas, safrolas ir kiti junginiai, kurių pavadinimų jie netgi nesugeba užrašyti normaliai, nedaro poveikio psichikai tokiomis dozėmis, nuo kurių nesuirtų kepenys ir inkstai bent keletą kartų labiau, nei reikia eutanazijai, o tiesiog išgirdę, kad ten kažkokie junginiai, išsyk nutaria narkašintis. Ir jiems nieko nesako netgi faktas, kad skirtumas tarp beteliui naudojamos areca catechu palmės ir myristica šeimos augaliukų, duodančių muskatą - maždaug kaip tarp pušies ir bulvės.

Pacientus, kurie kliedi apie dvasingumą, praregėjimus, psichodeliką ir visokį šlamštą, įskaitant ir psichotropinius riešutus, reikia gydyti stacionare, po budria gydytojo psichiatro priežiūra, suteikiant neuroleptinio ir elektrokonvulsinio gydymo priemones tokiais kiekiais, kurie tinkamai padėtų pasveikti nuo visokių dvasinguminių kliedėjimų apie narkotinius riešutus narkotiniuose prieskoniuose, narkotiniuose bananuose ir psichotropinėse kaldrytėse.

Visokie fufeliai apie muskato riešutą

Įdomu visai čia yra toksai reikalas, kad tie trys minėti chemikalai yra prekursoriai tokių populiarių narkotinių junginių, kurie žymimi raidėmis MMDA, TMA ir MDMA, o visokių narkochemikų įtarimu, organizme arba savaime tais visokiais raidžių junginiais virsta, pakliuvę į kepenis, ar tai jei ir nevirsta, tai visvien kažkokį poveikį smegenims padaro. Čia, beje, gili mokslinė diskusija, nes šiaip jau turėtų virsti, nes paprastai tiktai alkaloidai veikia įvairius receptorius. Bet kita vertus, tyrimai rodo, kad jokių MMDA, TMA ar MDMA pėdsakų nuo to vartojimo organizme neatsiranda, kitaip tariant, jie nesusidaro. Bet kita vertus, yra ir ne alkaloidų, kurie duoda per smegenis, o prisiminus kanabinolį, tai gali visaip būti.

Bet kita vertus, tai yra nesvarbu, nes ar vienaip, ar kitaip, į kepenis tie chemikalai pakliūna, o jau kai pakliūna, tai kepenys nuo jų vargsta. Įdomus reiškinys: norint apsinarkašinti nuo muskato riešuto, reikia jo suvalgyti visą pakelį (tas yra pora-trejetas maltų riešutų). Bet nuo tokio kiekio riešutų kepenis ir inkstus žmonėms skauda ilgokai, o kai kurie pakliūna net ir į ligoninę. Bet argi tai rūpi narkomanams, kurie ir šiaip ligoniai?

Dar įdomiau, kad tie riešutai suveikia ne iš karto, o tiktai praėjus gerokam laiko tarpui. Taip kad visokie pusmoksliai būna kad priėda tų riešutų, palaukia pusvalandį, pamato, kad neveikia, tada dar kartą priėda, tada vėl pamato, kad neveikia ir taip toliau. O kai jau suveikia tie riešutukai (o tai būna maždaug po 4-8 valandų), tai žmogus būna suvalgęs kokias 5 ar net 10 narkotinių dozių. O tokio kiekio pakanka, kad žmogus visai apdujusiu ir kliedinčiu išbūtų 2-3 dienas ar netgi ilgiau.

Ir tada, jau kai visas tas muskatas ima veikti, apdujimas būna vos ne kaip nuo kokio Tareno: žmogus nieko neatsimena, neaišku, ką daro, išropoja į gatvę, jam kas nors greitąją iškviečia, ta išsiaiškina, kad žmogus mirtinai apsinarkašinęs, tada jį nuveža į narkologinį, o paskui paaiškėja, kad inkstai ir kepenys užmušti ir iki gyvenimo galo teks laikytis dietos, maitintis manų koše ir taip toliau. Labai laimingas narkotikas, taip sakant.

O dar labai mums čia įdomu, kaip tuos riešutus tie narkomanai valgo. Nes šiaip muskato riešutai beveik neišskiria žarnyne tų medžiagų, o tam, kad jos bent kiek išsiskirtų, riešutai turi būti smulkiai sumalti. O jau smulkiai sumaltų tiek privalgyti beveik neįmanoma: net jei ir sugebėsi praryti, skrandis sureaguos į dirginimą vienareikšmiu vėmimu. Tarp kitko, nuo tokio žvėriško skrandžio sudirginimo po vieno narkotinės dozės suvartojimo apie pusė pacientų gauna skrandžio opą. Kita dalis kurį laiką šika kraujais dėl žarnyno pažeidimų.

Nagi bet negalime čia vien blogo apie šitą narkotiką pasakyti. Štai jo narkotinę dozę suvalgius, šūdai paskui tris dienas smirda muskatais, o ne šūdais, tai šitas dalykas gal ir nėra labai blogas. Bet kažkodėl žmonės, vieną kartą pavartoję muskatą, nors ir pasakoja apie kažkokius neaiškius haliūnikus, antrą kartą jo pavartoti visiškai nenori. Na, taip, aišku, gal ir būna išimčių. Kai kurie durnynuose esantys psichai aiškina, kad geriausiai per smegenis duoda galvos daužymas į sieną. Ir, žinote, išties daužo savo galvas į sieną. Ir paskui pasakoja, kad patyrė kažkokį ten kaifą.

O reziumuojant tai čia galim patarti visgi geriau valgyti raudonuosius pipirus, nes juose esantis kapsaicinas žmogaus smegenis veikia panašiu stiprumu, tuo tarpu kenkia mažiau. Ir suvalgyti tinkamą raudonųjų pipirų kiekį gal netgi paprasčiau, aišku, jei taikysi tinkamus būdus.