Moralinis debilumas

Moralinis debilumas arba moralinis bukumas - tai visiškas negebėjimas suprasti kitų žmonių poreikių, sąžinės neturėjimas, moralės neturėjimas, kuris būdavo stebimas kai kurių pacientų mąstyme.

Tokia moralinio debilumo diagnozė būdavo taikoma XIXa. pabaigoje, kai psichiatrija buvo labai neišsivysčiusi. Tuo metu neretai būdavo laikomasi prielaidos, kad jei kažkas yra negerai - tai matyt kad kaltas kažkoksai nervų sistemos silpnumas, kuris būdavo vadinamas bukumu arba debilumu.

Tais laikais ir atsirado ta bukumo diagnozė, kuri būdavo taikoma gana įvairiems aspektams - pvz., dažniau būdavo išskiriamas protinis debilumas (silpnaprotystė) ir nervinis debilumas (lėtinis pervargimas ir neurastenija). Kai kurie tyrėjai čia gilinosi labiau ir išskyrė dar ir emocinį debilumą, kur žmogus negeba normaliai jausti jausmų bei moralinį debilumą, kur žmogus nesugeba suprasti visuomenės normų.

Moralinis debilumas neretai buvo tapatinamas su pscihopatija, o ilgainiui tiesiog buvo pervadintas į sociopatiją arba antisocialų asmenybės sutrikimą.