Nervinis debilumas

Nervinis debilumas - tai tokia psichinio išsekimo būsena, kur žmogus pasidaro emociškai ir bendrai psichiškai išsekęs iki atbukimo, nereaguojantis į aplinką ir veiksnius, nes tiesiog išsivarginęs. Žodžiu, protiškai ar emociškai gal ir būtų adekvatus, bet štai energijos visai nėra. Tai gaunasi taip, kad kažkuo panaši į debilumą būsena. Aišku, labai jau čia pritempiant taip apibrėžti gaunasi.

Nervinio debilumo sąvoka būdavo naudojama senais laikais, prieš kokį šimtą metų. Gi dabar tai sako paprastai - neurastenija, ir į kažkokius tokius niuansus labai jau nesigilina. Dar kiti aiškina, kad kuo tai čia panašus asteninis sindromas.

Gi kita vertus, tiems atvejams, kur išties sunkūs, bet su neurastenija ne visada ką nors bendro turintys, yra kita sąvoka - lėtinio perdegimo sindromas, tai šitas dalykas rimtas, ir kartais išties taip žmones nubukina ir sudegina, kad į įgytą silpnaprotystę gali pasidaryti panašu, ypač po geros darbo dienos. Čia jau senokai žinomas reikalas, kad stiprus ilgalaikis stresas žmones paveikti gali gana žiauriai.

Ligos išskyrimas, ją pavadinant nerviniu debilumu būdingas maždaug XIXa. pschiatrų darbams. Vėlesnėje gi literatūroje tokie pavadinimai pasiliko tik intelekto sutrikimams.