Makiavelinis asmenybės sutrikimas

Makiavelinis asmenybės sutrikimas arba makiavelizmas - gana reta asmenybės sutrikimo rūšis, kuriai būdingi ir sociopatijos, ir paranoidinio asmenybės sutrikimo, ir kai kurie narcisistinio asmenybės sutrikimo bruožai kombinacijoje su gana aukštu intelektu, labai dideliu manipuliatyvumu, veidmainiškumu, ir dažniausiai stipriu patologiniu sadizmu.

Makiavelizmui būdingas išskirtinis gudrumas, klastingumas, gebėjimas užčiuopti visų aplinkinių žmonių silpnąsias vietas, manipuliuoti kitais žmonėmis. Makiaveliniai asmenys moka ir labai įtikti kitiems, ir suorganizuoti intrigas, ir paskleisti melus, ir susidoroti su aplinkiniais, ir visaip kitus žmones išnaudoti. Išnaudojimas paprastai būna visiškai ciniškas, veidmainiškas ir negailestingas.

Neretu atveju makiavelinis asmuo ir išnaudoja kitus asmenis, ir dar sugeba juos įtikinti, kad jis jais rūpinasi, suteikia jiems galimybę išgyventi, saugo nuo visokių pavojų ir pan.. Būdinga, kad aukos tiek giliai įtiki makiaveliniu manipuliantu, kad netgi po labai žiaurių išdavysčių, krūvos tų išdavysčių įrodymų ir t.t. visvien lieka ištikimos manipuliantui ir tą manipuliantą gina.

Makiavelinis asmenybės sutrikimas yra priskiriamas tamsiąjai triadai bei tamsiąjai tetradai, tačiau yra bene sunkiausiai iš visų identifikuojamas ir įrodomas.

Makiavelizmas turi kelių kitų asmenybės sutrikimų požymius, tačiau turi ir savą specifiką, kuria nuo tų sutrikimų skiriasi:

• Makiavelizmui būdingas žiaurumas ir jokios sąžinės nebuvimas labai gerai atitinka antisocialaus asmenybės sutrikimo požymius, tačiau skirtingai nuo pastarojo, makiaveliški asmenys neretai sugeba smarkiai apsimesti, suvaidinti gailestį ir panašiai.
• Neretai dėl savo žiaurumo ir grubumo makiavelizmas primena impulsyvią psichopatiją ir sadizmą, tačiau čia irgi yra esminis ryškus skirtumas: žiaurios egzekucijos, kurias organizuoja makiaveliška asmuo, paprastai būna vykdomos svetimomis rankomis, neretai pačiam jų organizatoriui net nedalyvaujant susidorojime.
• Skirtingai nuo narcizų, makiaveliniai asmenys dažnai vengia viešumo ir nebūna centrinėmis figūromis tol, kol neužgrobia absoliutinės valdžios, o kai kada vengia viešumo netgi po visiško valdžios užgrobimo. Daugeliu atvejų makiaveliški asmenys, nors ir turėdami visiškai narcisistinį savęs įvaizdį, patologišką savęs pervertinimą ir pan., slepiasi nuo platesnės publikos ir veikia kaip pilkieji kardinolai.
• Skirtingai nuo įprastų paranoidinio asmenybės sutrikimo atvejų, makiaveliški asmenys būna juntamai racionalesni, siekiantys aiškesnių tikslų (visų pirma - valdžios), bet kartu labiau užsimaskavę, veikiantys nors ir paranoidiškai, bet dažniausiai visiškai paslapčia.

Tipiški makiaveliški įsitikinimai, kurie neretai leidžia įtarti ar atpažinti makiaveliškus polinkius turintį asmenį:

• "Geriausias būdas valdyti kitiems žmonėms - tai sakyti jiems tiesiog tai, ką jie nori išgirsti"
• "Visiškai gerai yra pataikauti svarbiems žmonėms"
• "Didžiausias skirtumas tarp bet kokių nusikaltėlių ir kitų žmonių yra tai, kad nusikaltėliai yra pakankamai buki, kad būtų pagauti"

Paprastai makiaveliškus polinkius turintys asmenys stengiasi atskirti įvairius kolegas ar pažįstamus žmones vienus nuo kitų, juos tarpusavy sukiršinti, subtiliai pateikiant jiems melus, sužadinant įtarimus ir pan.. Kai visi aplinkiniai tarpusavy nesutaria, nepasitiki vieni kitais, makiaveliškam asmeniui atsiveria labai geros galimybės manipuliacijoms. Labai dažnai makiaveliški asmenys išprovokuoja rizikingą savo bendradarbių elgesį, dėl ko paskui patys įgyja galimybę tuos bendradarbius šantažuoti ar su jais susidoroti.

Tais atvejais, kai makiaveliškas asmuo turi kam nors paklusti, jis paprastai nebūna iniciatyvus, nekuria gerų idėjų, o tiesiog tvarkingai paklūsta viršininkui, vykdydamas visokiausius nurodymus ir stengdamasis meilikauti, įtikti. Dėl tokio elgesio makiaveliški asmenys greitai nuslopina savo vadovų įtarumą, gauna pasitikėjimą ir greitai patys pradeda savo vadovais manipuliuoti. Būdinga, kad tos manipuliacijos būna ganėtinai efektyvios, nors kartais sukeliančios vadovui ir nemažas rizikas, kurių jis pats nesugeba įvertinti.

Taip pat būdinga, kad makiaveliškos asmenybės visiškai nebūdingi moraliniai stabdžiai, dėl ko jie dažnai naudoja seksualinius motyvus tam, kad suviliotų bendradarbius ar vadovus, ir per viliojimą ar seksą gautų priemonę tais asmenimis manipuliuoti. Manipuliacijos gali būti vykdomos ir per tai, kad manipuliuojamam asmeniui suteikiama melaginga romantinių santykių viltis, ir per tai, kad kitam asmeniui suteikiamas seksualinis pasitenkinimas, ir per tai, kad kitam asmeniui (vedusiam) sukuriama situacija, per kurią galima jį šantažuoti (pvz., gąsdinant, kad apie šiuos santykius bus pranešta sutuoktiniui).

Realių šiltų tarpusavio santykių makiaveliškos asmenybės užmegzti nesugeba, todėl būna arba viengungiais/viengungėmis, arba išsiskyrę, arba kitas sutuoktinis būna kraštutinai užguitas ir išnaudojamas (tiesa, tai paprastai nedemonstruojama kitiems žmonėms, iš šalies nesimato). Nepaisant negebėjimo turėti šiltus santykius, makiaveliška asmenybė dažnai imituoja meilę, jautrumą ir pan., todėl santykiai būna lyg "dantyti" ir sąlyginiai: už kokį nors elgesį kitas asmuo gali būti tai skatinamas, tai baudžiamas, kad elgtųsi taip, kaip nori manipuliuotojas.

Makiaveliškos asmenybės neretai prasimuša į politiką ar į įvairių didelių kompanijų vadovybę, kur paskui parazituoja, išnaudodamos aplinkinius, naikindamos adekvačius santykius, verslumą, žmogišką bendravimą, normalias pinigų uždirbimo nuostatas. Būdingas bendras požiūris, paremtas ne win-win (visos pusės laimi), o win-lose (aš laimiu, tu praloši) principais.

Dalis makiaveliškų asmenybių nesiekia valdžios tiesiogiai, o daugiau mėgaujasi į pinkles pakliuvusių asmenų valdymu, manipuliavimu. Tokie makiaveliški asmenys paprastai sukuria košmarišką gyvenimą visiems asmenims, su kuriais bendrauja, įsiprašydami į draugus, o paskui regzdami įvairias intrigas, tarpusavio konfliktus, priešiškumą ir panašiai. Būdinga, kad tokiame elgesyje makiaveliški asmenys irgi nejaučia jokio saiko, kartais privesdami kitus žmones netgi iki savižudybės ar įvairių nusikaltimų (muštynių, sužalojimų, vagysčių, nužudymų ir t.t.).

Praktikoje makiaveliškos asmenybės pasitaiko labai retai, tačiau būna kraštutinai sunkiai atpažįstamos. Dėl to, kad itin sunkiai atpažįstamos, tokios asmeybės žalą gali daryti labai ilgai, nepastebimai, o ta žala (ir materialinė, ir emocinė) gali būti labai didelė.