MT-LB

Ukrainos kariai važiuoja MT-LB. Atkreipkite dėmesį - desantas išlindę lauk per viršutinius liukus, nes viduje taip ankšta, kad būti beveik neįmanoma.

JAV jūrų pėstininkų surastas MT-LB Irake, čia nuotraukoje labai gerai matosi liukų ir bokštelio išdėstymas.

Štai taip atrodo MT-LB krovinių/desanto skyrius. Dešinėje matosi siauras praėjimas, kuriuo galima kažkaip praropoti iki priekinio skyriaus. Teoriškai krovinių/desanto skyriuje telpa 11 žmonių, toksai kiekis ir planuojamas, Rusijos armijoje pervežant kareivius.

O štai taip atrodo MT-LB krovinių/desanto skyrius praktikoje, kai jame susigrūdę 6 kareiviai (pabandykite visus surasti) ir šuo. Kur čia galėtų tilpti 11 žmonių - niekas nežino.

MT-LB, dar kartais vadinamas MTLB - matomai didžiausiais kiekiais kada nors gamintas sovietinis šarvuotis, paprastai priskiriamas įvairiems BTR, nors ir netipiškas, nes vikšrinis, o formaliai dar ir neskirtas kovai, o skirtas tampyti visokiems pabūklams ir taip toliau. Rusija turi apie 3500 tokių šarvuočių, nemažai yra likę ir kitose šalyse. Nors ir labai senas ir atsilikęs, dėl sąlyginai vykusios ir labai pigios konstrukcijos įvairios MT-LB modifikacijos yra gaminamos iki šiol.

Pavadinimas MT-LB reiškia "многоцелевой транспортёр-тягач лёгкий бронированный", kitaip tariant - lengvas šarvuotas daugelio paskirčių transporteris-vilkikas. T.y., bendru atveju tai nebuvo kovai skirta mašina, o tiesiog apšarvuotas vilkikas, skirtas pabūklams tampyti, kroviniams vežioti ir taip toliau.

Nors ir sukurtas prieš 60 metų, MTLB šarvuotis be didesnių pakeitimų gaminamas iki šiol. Pagal gamybos skaičius - tikėtina, kad tai ne šiaip didžiausiais kiekiais gamintas šarvuotis, o šarvuotis, kurio pagaminta daugiau, nei visų kitų kartu sudėjus. Rusiškai, paprastoje kalboje šis šarvuotis dažniau vadinamas ne MT-LB, o matalyga ar motolyga. Toksai pavadinimas kilęs nuo sąskambio ir kartu reiškia kažkokį prastą, nudrožtą trantą.

Dalis iš šarvuočių buvo gaminama pusiau civiliniam naudojimui ir vadinosi MT-L (t.y., buvo be šarvų), bet sovietams pasirodė, kad per sudėtinga gaminti du modelius. Taigi, buvo supaprastintas šarvuotas variantas, tiesiog be bokštelio arba ir be stogo. Toksai variantas labai plačiai naudotas Sibire ir Rusijos šiaurinėje dalyje - tenai, kur yra tiesiog milžiniškos, normaliam transportui nepraeinamos pelkės ir molynės. Kadangi tokių mašinų vis trūkdavo, panašiai naudojamos buvo ir kariškos mašinos, tik nuėmus nuo gerokai nudrožtų MT-LB tą patį bokštelį ir tada tiesiog jas perduodant civiliams. Galima sakyti, kad tai vienintelė šarvuota kariška mašina, kuri buvo plačiai naudojama ir civiliams tikslams.

MT-LB sukūrimas

MT-LB šarvuotis sukurtas 1964, iš viso įvairiose šalyse pagaminta apie 55 tūkstančiai (nors kai kurie vertinimai skaičių mažina apie 4 kartus), iš kurių apie 45 tūkstančiai teko SSRS (pagal kai kuriuos vertinimus - apie 9 tūkstančius). Skirtingi vertinimo skaičiai, atrodo, yra susiję su nesutapimais tarp gamybo skaičių ir vienu metu ginkluotėje esančių skaičių. Šie šarvuočiai buvo labai smarkiai naudojami, drožiami, o paskui perduodami civiliam naudojimui ar tiesiog nurašomi, iš to kyla ir tasai didelis skaičių nesutapimas.

Šarvuotis buvo sukurtas plaukiojančio tanko PT-76 bazėje (ta pati važiuoklė), kuris, savo ruožtu, buvo sukurtas dar 1951, o vėliau gamintas dideliais kiekiais - apie 12 tūkstančių. Negana to, šarvuotyje panaudotas paprastas sunkvežimio variklis, tad gavosi mašina, gaminama primityviai, iš lengvai prieinamų ir atsilikusių, senovinių, tačiau labai pigių dalių. Tuo paaiškinamos ir tos didžiulės MT-LB gamybos apimtys. Labai paprasta konstrukcija, galimybė gaminti vos ne kiekvienose didesnėse dirbtuvėse iš labai lengvai prieinamų žaliavų ir dalių - tai esminis šio šarvuočio privalumas. Galima sakyti, kad šarvuočių tarpe tai kažkas panašaus, kaip An-2 buvo lėktuvų tarpe.

Bendra MT-LB konstrukcija - gal ir nelabai optimali, bet visai pasiteisinusi: šarvuotis sudarytas iš trijų skyrių: priekyje yra vairuotojas (kairėje) ir vadas-kulkosvaidininkas (dešinėje). Dešinėje šio priekinio skyriaus dalyje yra ir mažas bokštelis su 7,62mm PKT kulkosvaidžiu, o kairėje ir viduryje - du liukai. Per vidurį yra variklio skyrius, jo dešinėje dalyje - siauras (ropojimui skirtas) praėjimas tarp priekinio ir galinio skyriaus. Šarvuočio gale - gana nemažas, nors ir žemas skyrius, skirtas kroviniams arba pėstininkams. Šie gali išlipti arba per liukus viršuje, arba per duris gale. Visa mašina labai žema, faktiškai vidinis skyrius yra vos truputį daugiau, nei metro aukščio, taigi, viduje labai ankšta. Tačiau kadangi šarvuotis labai žemas, jis gaunasi ir gerokai saugesnis.

Vandenyje mašina gali plaukti, varoma vikšrų. Kadangi vikšrais varoma, mašina nesunkiai gali išlipti ir iš vandens, nestrigdama bent kiek statesniuose šlaituose. Plaukiant ar važiuojant per molynę ar pelkę, greitis siekia apie 4-6 km/h.

Yra didelis kiekis įvairių MT-LB modifikacijų, o taip pat - dar didesnis kiekis įvairių perdirbimų ir MT-LB bazėje sukurtų specializuotų mašinų. Dauguma tokių mašinų tiesiog turi perdirbtą galinį skyrių, kur įmontuojama kokia nors kita įranga, pvz., priešlėktuvinių ar prieštankinių raketų sistema, ar dar kas nors. Licenciniai MT-LB variantai buvo gaminami poroje Varšuvos pakto šalių - Bulgarijoje, Lenkijoje. Kai kurie tyrinėtojai skaito, kad vien gamyklinių MT-LB versijų yra virš 100 (kiti visgi išskiria mažesnį skaičių - apie 50), taigi, šių mašinų naudojimas tikrai labai įvairus.

Dėl mažos kainos ir visai neblogo pravažumo pelkėse ir sniegynuose šiuos šarvuočius nemažais kiekiais pirko ir Suomija bei Švedija. Iki šiol Suomijoje yra apie 400 tokių mašinų. Nesunku suprasti, kad Suomija jas naudoja būtent dėl gerų savybių, važinėjant vietovėse, kur pramaišiui eina pelkės, upės, ežerai ir molynai, t.y., ten, kur jokia kita technika (įskaitant sraigtais, o ne vikšrais varomas amfibijas) iš principo nepravažiuotų.

MT-LB efektyvumas mūšiuose

Per visą SSRS gyvavimo laiką MTLB oficialiai buvo nagrinėjamas tiesiog kaip lengvai šarvuota transporto mašina-vilkikas, visureigis, kuris esą neturėjo būti naudojamas mūšiuose, o turėjo būti naudojamas tiesiog artilerijai tampyti ir panašiems reikalams.

Tačiau praktikoje paaiškėjo, kad ratuoti BTR yra nepajėgūs mūšyje važiuoti kartu su vikšriniais tankais ir BMP, nes ratinėms mašinoms tiesiog trūksta pravažumo. Negana to, BTR buvo daug aukštesni, tad labai pažeidžiami. Dar blogiau - senesni BTR modeliai, kaip kad BTR-60 ir BTR-70 turėjo neįtikėtinai blogai įrengtas dureles karių išlaipinimui - tiesiog viršuje, todėl išlipti bandantys kariai mūšio metu būdavo tiesiog iššaudomi.

Taigi, visuose kariniuose konfliktuose kariai į mūšio zoną pasirinkdavo važiuoti MT-LB vilkikais, kurie buvo gerokai žemesni, o duris išlaipinimui turėjo gale. Negana to, vikšrinis šarvuotis nesulyginamai lengviau manevruodavo, galėdavo apsisukti vietoje ir t.t.. Negana to, MT-LB, nors ir neskirti mūšiams, dėl kažkokių mistinių priežasčių turėjo juntamai storesnius šarvus, nei BTR. Tiesa, šarvai buvo iš prasto metalo, tad bendrai MT-LB laikomas blogiau šarvuotu, nei BTR.

Afganistano karas parodė, kad nors ir teturėdami vidutinį 7,62mm kulkosvaidį, MT-LB būdavo gerokai efektyvesni, nei BTR, turintys 14,5mm kulkosvaidį. Kartu kareivių žūčių, pervežant juos MT-LB šarvuočiais, būdavo daug mažiau.

Netgi atsiradus BTR-80, kuriuose buvo išspręsta didesnė dalis senų BTR bėdų (pvz., varikliai pasidarė patikimesni, atsirado šoninės durys), MT-LB visvien liko daugeliu atvejų gerokai efektyvesniu šarvuočiu, nepaisant nei silpnos ginkluotės, nei dar ko nors.

Kadangi sovietinė kariuomenė būdavo organizuota kaip visiškas bardakas, ir toliau būdavo taip, kad kareiviai būdavo verčiami mūšiuose dalyvauti su BTR, tačiau visuose konfliktuose viskas gana greitai baigdavosi tuo, kad visi pradėdavo važinėti MT-LB, o BTR likdavo nebent patruliavimui ar šiaip pašaudymui į priešus iš didelio nuotolio.

Taigi, praktikoje MT-LB būdavo naudojamas kartu su tankais ir BMP. Tačiau šios mašinos pasižymi kardinaliai storesniais šarvais, tad MT-LB, dalyvaudami mūšiuose kartu, būdavo itin lengvai numušami: ginklai, kurie galėdavo bent minimaliai pažeisti BMP ar tankus, šiuos šarvuočius pramušdavo kiaurai. Todėl atsirado ir labai paplitęs blogas MT-LB vertinimas. Praktikoje Rusija tiesiog neturi išvis jokių normalių šarvuočių, o MT-LB yra banaliai geriausia iš to, ką jie turi.

MT-LB galimas naudojimas prieš Lietuvą ir M113 šarvuočius

Dėl kraštutinai gero pravažumo, gebėjimo plaukti, MT-LB yra labai efektyvus pelkėtose vietovėse, kur tankai ar kitų rūšių šarvuočiai išvis nepajėgūs veikti. Iš esmės, NATO šalys neturi efektyvių analogų, kurie per pelkes važiuoti galėtų taip gerai, kaip šios mašinos. Taigi, ypatingai tikėtina, kad būtent tokiomis mašinomis labiausiai remtųsi Rusija ir Baltarusija, bandydamos vykdyti puolimą Suvalkų koridoriuje, kuris yra kraštutinai pelkėtas ir sunkiai pravažiuojamas.

Vienintelis Lietuvos didesniais kiekiais turimas šarvuotis, galintis lygintis savo pravažumu su MT-LB, yra M113 (detali šių šarvuočių palyginimo lentelė yra puslapyje apie M113). Lyginant su M113, MT-LB yra daug žemesnis, daug sunkiau pastebimas ir pasižymintis juntamai geresniu pravažumu pagal visus parametrus. Tuo pat metu MT-LB turi vos 7,62mm Kalašnikovo kulkosvaidį, kuriuo negali pramušti M113 šarvo. Tuo tarpu M113 turi šarvą, kuriuo gali numušinėti MT-LB, pramušdamas šio šarvą.

Problema yra ta, kad Lietuvos turimi M113 šarvuočiai yra nemodernizuoti, jų kulkosvaidininkas visiškai neapsaugotas skydais nuo priešo ugnies. Tokios apsaugos neįrengtos netgi nepaisant to, kad tokių skydų būtinumas labai gerai pasimatė visuose karuose - ir Vietnamo kare, ir daug vėlesniame Irako kare, o skydų savikaina yra visiškai juokinga, jie gali būti daromi tiesiog garažiukuose. Kai kulkosvaidininkas neapsaugotas, jį itin lengvai numuša priešo pėstininkai ar kulkosvaidžių ugnis, o be kulkosvaidžio M113 tampa begėgiu.

Taigi, praktinė mūšių tarp MT-LB ir M113 baigtis priklausytų tik nuo to, ar Lietuvos kariuomenė susipras įrengti skydus M113 kulkosvaidžiams, ar nesusipras. Jei nesusipras, blogai baigsis mūsiškiams, o jei susipras - blogai baigsis Rusijos kariuomenei.