BMP

BMP (rusų kalba tai būtų "Bojevaja Mašina Pechoty" - kovinė pėstininkų mašina) - tokia rusiška vikšrinė pėstininkų kovos mašina, savo esme - šarvuotis, kuris pagal daugumą savo savybių yra maždaug tarpinis tarp įprastų šarvuočių ir tankų. Kažkada BMP buvo sugalvotas, kaip labai geras išradimas, kuris turėjo viską talpinti viename. Bent jau teoriškai šitas išradimas buvo labai geras, nors praktiškai tai jau visaip galima sakyti.

Dėl gana prasto šarvo ir negebėjimo atsišaudyti į taikinius, esančius aukštai, per Afganistano karą BMP gavo ir kitą pavadinimą - "Bratskaja magila pechoti" (rusų kalba - "Братская могила пехоты"), kas reiškia "broliškas pėstininkų kapas". Tiesa, šitas pavadinimas nebuvo originalus - jis buvo perimtas iš kiek panašių, bet lengvesnių ir brangesnių desantinių BMD šarvuočių, kurie kapu savo įgulai tapdavo daug kartų lengviau.

Kurdami BMP, sovietai pabandė apjungti į vieną daiktą dvi skirtingas mašinų rūšis - plaukiojančius lengvuosius tankus ir įprastus pėstininkų transportavimo šarvuočius, kad gautųsi vienas bendras dvigubos paskirties aparatas. Jau prieš tai sovietai turėjo kiek patirties, gamindami universalesnės paskirties mašinas - pvz., BTR-50, kuris buvo sukurtas plaukiojančio tanko pagrindu. Kuriant BMP, buvo padarytas šarvuotis, kuris buvo šarvuotas geriau, nei plaukiojantys tankai, turėjo visai kaip tam laikui pakenčiamą pabūklą, galėjo atlaikyti bet kokių kulkosvaidžių pataikymus, galėjo plaukioti ir važinėti per ganėtinai klampias pelkes. Iš esmės, galima tarti, kad kaip tiems laikams jiems šitai net labai pavyko.

BMP buvo įvairių kartų, pirmosios kartos BMP (BMP-1) buvo išleistas 1965, tada gaminamas didžiuliais kiekiais. Jį savo gamybos apimtimis pralenkė gal tik MT-LB. Vien SSRS buvo pagaminta apie 20 tūkstančių BMP mašinų, o dar panašus kiekis buvo pagal licenciją ar be licencijos pagamintas kitose šalyse, ypač Kinijoje ir Čekoslovakijoje, bet nemažai gamino ir Rumunija bei Indija.

BMP tipo mašinos buvo vienos iš pirmų tokios paskirties universalių mašinų, nors pirmomis jų pavadinti negalima - pirmieji tokią koncepciją sugalvojo Vakarų Vokietijos kariškiai, užsisiakę ir 1958 gavę tokį "Schützenpanzer Lang HS.30" šarvuotį, kuris buvo geriau šarvuotas, vikšrinis ir turėjo 20mm patrankėlę, su kuria galėjo laisvai kapoti sovietų šarvuočius ar lengvuosius tankus. JAV tuo metu irgi vyko visai įdomūs bandymai geriau apginkluoti M113 šarvuotį. Tai štai sovietai, žiūrėdami į Vakarus ir ėmė kurti kažką savo - kokį tai aparatą, kuris būtų geresnis, bent jau pagal jų įsivaizdavimą.

Šarvuotis išsyk buvo daromas kaip atsparus branduoliniam ginklui (t.y., turėjo neutronų detektorių, oro filtrą ir padidinto slėgimo kompresorių. Suveikus detektoriui, automatiškai būdavo įjungiamas kompresorius, kuris į vidų varydavo filtruotą orą. Dėl to viduje staigia pakildavo slėgis ir radioaktyvios dulkės negalėdavo pakliūti į vidų. Kiek vėlesnės versijos buvo dar papildytos ir automatine gesinimo sistema, kuri padėtų apsisaugoti nuo napalmo, o tuo pačiu - ir nuo molotovo kokteilių. Dėl gesinimo sistemos BMP yra gana sunkiai įveikiamas civiliams.

Dar žr.

• BMD - panašiai, kaip maža BMP, tik desantuojama iš lėktuvų