BTR-60

Pirmosios šio šarvuočio versijos buvo išvis be jokio bokšto, o tik su šiaip pastatytu stambiakalibriu kulkosvaidžiu. Ir netgi be stogo. Į tokį šarvuotį lengvai įsirisdavo jūrų bangos ir jį paskandindavo, o jei kas įmesdavo molotovo kokteilį, tai šis išsyk padegdavo visą įgulą. Vėliau visas šias BTR-60 versijas Rusija smarkiai perdirbinėjo, mažų mažiausiai bent jau plono plieno stogą uždėdami.

Vėlyvosios versijos buvo gerokai panašesnės į šiuolaikinius BTR, nes turėjo jau ir stogą, ir bokštelį. Atkreipkite dėmesį į mažas dureles šone - jos skirtos kareiviams išlipti. Per tokias išlipti, neužsimušus, nėra lengva ir užima nemažai laiko, todėl lipantys kareiviai tampa tiesiog tobulais taikiniais.

BTR-60 - tai pirmas keturių ašių rusiškas šarvuotis, sukurtas dar 1960 metais ir gamintas iki pat 1987, todėl yra plačiai naudojamas netgi iki šių dienų, taip pat ir Rusijoje. Tai viena iš masiškiausių sovietinių šarvuotų mašinų, pagaminta maždaug nuo 10 iki 25 tūkstančių. Toksai sąlyginai nedidelis šarvuočių kiekis net masiškiausiems šarvuočiams yra paaiškinamas vienu dalyku: sovietams labai trūko ir variklių, ir įrangos gamybai, todėl visus resursus jie kišo į tankus, o šarvuočiams taip ir neliko.

Nepaisant to, kad BTR-60 gamybos kiekiai išties nebuvo labai dideli, BTR ilgainiui tapo tiesiog bendrine santrumpa, dažniausiai žmonėms reiškiančia tiesiog aštuonratį rusišką šarvuotį. Vėliau šitą šarvuotį modernizuojant, buvo sukurtas BTR-70, o jau šį tobulinant - ir BTR-80.

BTR-60 savybės

Teoriškai BTR-60 turėjo būti gera, didelio pravažumo greita mašina, galinti dar ir plaukioti vandenyje, tačiau praktikoje taip gerai nebuvo. Praktikoje neretai tokie šarvuočiai paskęsdavo vandeny, o jų variklių galios neužtekdavo, norint ir plaukti, ir išlipti į bent kiek statesnį krantą. Taigi, šarvuočiai įstrigdavo praktiškai visur. Beje, pirmi BTR-60 variantai buvo netgi be stogo, vėliau - nors ir su stogu, bet be bokštelio. Galų gale visgi įsitvirtino variantas su lengvai šarvuotu stogu ir bokšteliu.

Stogo neturinti BTR-60 versija pradžioje buvo laikoma geresne tuo, kad ji lengvesnė ir gali sutalpinti daugiau kareivių, todėl labiau tinkama jūrų desantui. Vienok labai greitai paaiškėjo, kad jei tik jūra būdavo bent truputį labiau banguota, bangos lengvai užsirisdavo per korpusą, užliedavo vidų ir šarvuotis tiesiog nuskęsdavo. Taigi kilo kalbos, kad reikia stogo, bet sovietai buvo užsispyrę ir manė, kad stogas yra bereikalinga prabanga.

Per SSRS invaziją į Čekoslovakiją, kuri vyko 1968 metais ir buvo surengta, norint nuslopinti Prahos pavasarį, paaiškėjo, kad BTR variantai be stogo fantastiškai gerai dega su visais kareiviais, nes kai į BTR vidų įkrenta molotovo kokteilis, tai maža nepasirodo. Dar daugiau - dažnai net molotovų neprireikdavo, o pakakdavo to, kad per langus žmonės ant tų BTR mėtydavo akmenis ir plytas. Iš kokio 3-4 aukšto mestas akmuo be problemų užmušdavo kareivį su šalmu. Taigi, po šių įvykių visi BTR be stogų buvo pradėti šarvuoti dar ir iš viršaus, kad ir plonu, bet bent jau šiokiu tokiu, nuo akmenų ir bent truputį nuo molotovų saugančiu šarvu.

Prie viso to buvo pritaisytas ir bokštelis, nes paaiškėjo, kad niekaip neapsaugotas kulkosvaidninkas irgi lengvai numušamas, kad ir su ta pačia iš trečio aukšto numesta plyta. Taip atsirado pati masiškiausia šio šarvuočio versija - BTR-60PB.

Nors kai kurios bėdos buvo pataisytos, stogas sukūrė naujas problemas: absurdiškas gavosi ir išlipimas kareiviams - per mažas ankštas dureles viršuje šonuose, arba išvis per liukus ant stogo, nes gale buvo sraigtas, todėl neliko kaip padaryti duris. Taigi, kareiviai lėtai bandydavo išsigrūsti pro siauras dureles, bet turėdavo išlipti beveik ant stogo ir tik tada jau galėdavo nušokti. Afganistano kare toksai išlipimas itin pasiteisino modžachedams: šie šaudydavo ir iššaudydavo visus rusų kareivius, kurie bandydavo išlipti.

Problemos buvo dar ir iš to, kad šita mašina turėjo du variklius, nes vieno normalaus variklio pagaminti nesigavo. Tai varikliai būdavo kiek nesinchronizuoti, todėl vienas tarpais būdavo linkęs užgesinti kitą.

Nepaisant visų blogų savybių, kaip sukūrimo laikui, tai nebuvo labai jau bloga mašina, nes pasaulis matė i blogesnių, ypač jei vertinsim modernizuotus BTR-60 variantus. Juoba, kad BTR turėjo gana neblogai parinktą 14,5mm KPVT kulkosvaidį bokštelyje, taigi, kovojant prieš pėstininkus, neturinčius prieštankinių ginklų (grantatosvaidžių), buvo labai efektyvus.