Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Liaudies Seimas
Liaudies Seimas buvo tiktai vieną kartą, kai 1940 įvyko Lietuvos okupacija, o tada ir okupantai ėmė ir pavaizdavo cirką su rinkimais, varydami žmones varu balsuoti tik už vieną kandidatą ir tiktai tą, kurį kažkas nurodys. Tai taip ir atsirado tasai Liaudies Seimas, kuris paskui nubalsavo, kad Lietuva būtų LTSR ir įstotų į Sovietų Sąjungą.
Parengiamieji Liaudies Seimo darbai ir rinkimai
Dar 1940 Liepos 1 tuometinė sovietų įvesta valdžia, vadovaujama Justo Paleckio, paskelbė, kad bus nauji rinkimai į Seimą. Taip kad jau po savaitės buvo paskelbtas visai kažkaip pakeistas rinkimų įstatymąs, o vietinio NKVD vadas Antanas Sniečkus ėmė ir uždraudė visas partijas, išskyrus LKP ir aplink ją sukurtai, bet nekomunistiškai pavadintai Darbo Sąjungai.
Kad kartais neatsirastų kokių nors netinkamų trikdžių, tuo pat metu buvo skubiai sugaudyti ir į kalėjimus susodinti maždaug 2000 įvairių stambesnių ir smulkesnių politikų - ir iki tol buvusio Seimo narių, ir visokių partinių veikėjų, ir savivaldos žmonių, ir taip toliau.
Rinkimai turėjo vykti Liepos 14. Kad bent kiek žmonių eitų į rinkimus, buvo keliamas milžiniškas gvaltas, siūloma visiems balsavusiems už dyką išgerti, visur plakatai kabinami, o daug kur dar ir grasinama, kad kas nebalsuos, tai bus pasodintas. Vienok žmonės balsuoti nėjo.
Kai niekas balsuot nėjo, tai dar pratęsti teko komuniagom tuos rinkimus ir Liepos 15, o baigėsi tuo, kad patys komunistinių rinkimų komisijų nariai mėtė krūvomis biuletenius į urnas subalsuotus. Tai kai šitaip mest biuletenius ėmė, tai paskui gavosi, kad kai kuriose apylinkėse balsų buvo surinkta keliasdešimt procentų daugiau, nei tose apylinkėse gyventojų yra.
Dar buvo irgi įdomus bajeris - buvo išrinktas dar ir kažkoksai Jonas Abakonis, kuris buvo užrašytas, kaip 30 metų amžiaus valstietis. Po rinkimų paaiškėjo, kad toksai žmogus išvis neegzistuoja. Feikinė asmenybė, trumpai tariant - tiesiog personažas.
Taip ir gavosi atseit išrinkti 79 tuomečio Seimo nariai.
Liaudies Seimo veikla ir Lietuvos aneksija
Šlykštų Liepos 21 dienos rytą pradėjo savo veiklą Liaudies Seimas. Vėmalų ir šūdų smarvė tvyrojo salėje, kuri buvo sausakimša. Be 79 šūddeputačių ten sėdėjo ir keli šimtai NKVD darbuotojų bei Sovietinės Armijos karininkų, atstovaujančių tokiu būdu darbo liaudį. Šūdais ir vėmalais smirdėjo smarkiai, bet staiga viskas driokstelėjo perdimu. Tai prabilo einantis prezidento pareigas Justas Paleckis:
- - Суки нахуй литовцы ебаные бляди я ебал бля я наконец бля ебал нахуй... Arghhh...
Justas Paleckis užsikirto, matomai, paspringo šūdais. Bet ne, atsikrenkštęs, pratęsė jau lietuviškai:
- - Brangūs Lietuvos darbo žmonės, aš jus sveikinu išrinkus Lietuvos Liaudies Seimą. Pagaliau baigėsi ponų valdžia, o dabar jau Lietuva eis į Šviesų Rytojų, ir keliausime parnešt Lietuvai Stalino saulės!
- - Нахуй, всё бля, я всё сказал бля нахуй...
Išgirdę kodinę frazę, pašoko NKVD darbuotojai, karininkai bei šiaip visokie komuniagos, ir ėmė įnirtingai ploti. Po to vėl tarė žodį Justas Paleckis:
- - Ну бля... Dabar balsuojam ir išrenkame ir pasveikiname plojimais bei iškeltomis rankomis šią Liaudies Seimo vadovybę: Liudas Adomauskas - pirmininkas. Mečys Gedvilas, Juozas Grigalavičius pavaduotojai. Petras Cvirka ir Antanas Venclova - sekretoriai. Šių darbo liaudies šviesulių sprendimai bus priimami Liaudies Seimo vardu. Kas už?
Išgirdę dar vieną kodinę frazę, visi NKVD darbuotojai, karininkai bei šiaip visokie komuniagos pakėlė rankas, o po kelių sekundžių ėmė ploti. Salę užtvindęs šūdų kvapas tapo nepakeliamu. Kai kurie neapgalvotai vidun pakliuvę asmenys pradėjo nevalingai vemti. Kadangi pašaliniai stebėtojai buvo balkonuose, tai vėmė jie aišku ant Liaudies Seimo galvų. Vienok tie, matyt jau prie dvoko pripratę, nieko nepastebėjo. Balsavimas tęsėsi.
Tuojau pat buvo tokiu pačiu būdu paskelbta ir plojimais nubalsuota, kad nuo šiol Lietuvos santvarka bus sovietų santvarka, o pati Lietuva bus Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika. Tada lygiai taip pat plojimais buvo nubalsuota, kad LTSR stos į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą, kad taptų tokia pat SSSR provincija, kaip ir kitos sovietų respublikos.
Kitą dieną spaudoje buvo išplatinta daugybė visokių nuotraukų apie tai, kaip Liaudies Seimas išsirinko savo valdžią ir darbo liaudies valia nusprendė stoti į SSRS. Taip okupacija pavirto į aneksiją.
Komisija Stalino saulei parvežti
Kadangi Lietuvos himnas kalbėjo apie Saulę Lietuvos, tai Liaudies Seimas nutarė parvežti kitą saulę. Taip ir įvardino - kad parveš Stalino saulę. Stalino saulės parvežimo komisija Liepos 23 buvo surinkta iš 20 elitinių komunistų, kurių sąrašą čia jums patogiai pateikiame, nors yra ir atskiras straipsnis apie Stalino saulės delegaciją:
- Justas Paleckis, neteisėtai užėmęs prezidento postą
- Mečys Gedvilas, neteisėtai užėmęs vidaus reikalų ministro postą
- Liudas Adomauskas, kažkoks vyriausias kontrolierius
- Matas Mickis, neteisėtai užėmęs žemės ūkio ministro postą
- Antanas Venclova, neteisėtai užėmęs švietimo ministro postą
- Liudas Gira, kažkoks neaiškus komunistinis rašytojas
- Vincas Vitkauskas, neteisėtai užėmęs krašto apsaugos ministro postą
- Motiejus Šumauskas, kažkoksai veikėjas iš profsąjungų
- Karolis Didžiulis-Grosmanas, katras išvis neaiškus, ale komunistas
- Petras Cvirka, kažkoks verksmingų komunistinių apsakymų rašytojas
- Salomėja Nėris, pagarsėjusi poetė ir šliundra
- Kazimieras Petrauskas, kažkoks komunistas
- Pranas Zibertas, kažkoks komunistas
- Stasė Vaineikienė, neaiški Palangos burmistrė
- Icikas Meskupas-Adomas, kažkoks komunistas
- Viktoras Ditkevičius, kažkoks kareivis
- Pranas Petrauskas, kažkoks ūkininkas
- Juozas Demskis, kažkoks ūkininkas
- Marija Kutraitė, kažkokia komunistė
- Birutė Abdulskaitė, kažkokia komunistė
Po savaitės, Liepos 30 dieną, visa šita šutvė išvažiavo į Maskvą parvežti Stalino saulės. SSRS Aukščiausiojo sovieto sprendimu Rugpjūčio 3 dieną šitas prašymas buvo patenkintas ir Lietuva formaliai aneksuota ir inkorporuota į Sovietų Sąjunga sudėtį.
Inkorporacijos į SSRS pradžia
Jau Rugpjūčio 25-26 įvyko pakartotinis Liaudies Seimo suvažiavimas, kuris buvo pavadintas "ypatingąja sesija". Jo metu buvo priimta LTSR pseudokonstitucija, pagal kurią Lietuva visiškai prarado valstybingumą, o patsai Liaudies Seimas buvo gavo kitą užvadinimą - pasiskeblė esąs Aukščiausioji Taryba, šitaip bandydamas pavaizduoti, kad turi kažką bendro su Lietuvos Taryba.
Tuo pačiu būdu buvo sukurti bei sovietų kolaborantams padalinti nauji postai, vat tokius štai gavo įvairūs:
- Balys Baranauskas - aukščiausiojo sovieto pirmininkas
- Justas Paleckis - aukščiausiojo sovieto prezidiumo pirmininkas
- Karolis Didžiulis - Paleckio pavaduotojas
- Domas Rocius - kitas Paleckio pavaduotojas
- Stasys Pupeikis - Paleckio sekretorius
Tuo pačiu buvo pakeista ir vyriausybė, kur vietoje ministrų atsirado komisarai:
- Mečys Gedvilas - liaudies komisarų tarybos pirmininkas
- Stasys Brašiškis - pavaduotojas
- Pijus Glovackas - plano komiteto pirmininkas
- Motiejus Šumauskas - vietinės pramonės komisaras
- Jonas Laurinaitis - maisto pramonės komisaras
- Vytautas Girdzijauskas - sveikatos apsaugos komisaras
- Matas Mickis - žemės ūkio komisaras
- Marijonas Gregorauskas - prekybos komisaras
- Aleksandras Gudaitis-Guzevičius - vidaus reikalų komisaras
- Povilas Pakarklis - teisingumo komisaras
- Antanas Venclova - švietimo komisaras
- Valerijonas Knyva - komunalinio ūkio komisaras
- Mykolas Junčas-Kučinskas - darbo komisaras
- Juozas Vaišnoras - finansų komisaras
- Liudas Adomauskas - valstybės kontrolierius
Štai tuom Lietuva ir baigėsi tuo tarpu, o prasidėjo trėmimai, žudynės, plėšimai ir karas.