Klozetas

Amerikonų lakūnai bombardavo Vietnamą klozetais, švęsdami lėktuvų jubiliejus. Štai čia matome, kaip 1965 metais lakūnas Bill Stoddard ruošiasi pakilti į reidą prieš vietnamiečių komunistus, kad apmėtytų juos pramaišiui atitarnavusiais klozetais su bombomis. Vienok reidas pavyko, bet vienok po metų vietnamiečiai tą pilotą numušė, pagavo ir nušovė

Klozetas - tai baltasis draugas, kuriam žmonės dergia tiesiai į dūšią, nes juk monės nemyli draugų. Ir tik atėjus sunkiai valdandai, kai koks pachmielas drasko, ar pergerta labai, o gal ir šiaip kokia nors vidurių liga, pavyzdžiui, šiltinė ar dizenterija, klozetas apsikabinamas, o priešais jį klūpintis gailiai ašarodamas išlieja viską, ką turėjo savyje, kaip ant kokio altoriaus.

Klozetas - tai kaip krėslas, kurį mylim nuo vaikystės, puikus fajanso indas ir kanalizacijos puošmena. Kiekvienuose namuose būtinas, o žmogui toks brangus, kad įsėdęs tualete savo užpakaliu klozeto angon, dažnas valandų valandas praleidžia, skaitydamas knygas, žurnalus, o naujesniais laikais - ir su kompiuteriu kažką veikdamas.

Neabejotinai klozetas šitaip neša žinias ir tikėjimą, todėl kelia dvasingumą. Ir jei jau taip, tai į jį ištuštinamos išmatos yra aiški dvasingumo priešingybė. Taip kad žinok, žmogau, jog ne tasai dvasią ir dorą augina, kas blizga apsimestiniu blizgesiu, o tas, kas surenka visokias blogybes!