III Pasaulinis karas

III Pasaulinis karas yra dar vadinamas, kaip Karibų krizė. Įvyko 1962 metais, kai Spalio mėnesį JAV pastebėjo sovietų branduolines raketas Kuboje. Matydama tiesioginę grėsmę, JAV vadovybė nusprendė pulti, tačiau nepakankamai detali žvalgyba neleido nustatyti, kad Kuboje dislokuotos jau ne tik raketos, bet ir daugiau kaip 100 branduolinių užtaisų, skirtų aviacijai.

Kadangi Fidelis Kastras sugebėjo paspausti sovietų kariuomenę ir perimti dalį branduolinių ginklų, Kuba ir SSRS sudavė atsakomąjį smūgį puolančioms JAV pajėgoms. JAV į tai atsakė smūgiais į Europinę SSRS dalį bei Varšuvos pakto valstybes. Per artimiausias kelias savaites branduolinius smūgius gavo ir Japonija, Kinija, Pietų Korėja, Šiaurės Korėja, Švedija bei kitos šalys, kurios formaliai nepriklausė nei NATO blokui, nei Varšuvos paktui.

Branduolinio karo eiga Europoje

Karo eigą Europoje paaštrino ir pagreitino SSRS įsiveržimas į Vakarų Berlyną, prasidėjęs kaip tiesisoginis atsakas į JAV surengtą Kubos blokadą bei parengiamuosius veiksmus. Europoje prasidėję kariniai veiksmai tapo viską naikinančiais - maždaug 40-50 tūkstančių sovietų tankų puolimas, nukreiptas į NATO, buvo tik dalinai sėkmingas. Sovietai, atominėmis bombomis valydami kelią tankams, prasiveržė per Austriją ir Šveicariją iki Prancūzijos, tiesioginiais branduoliniais bombardavimais sunaikino didesnę dalį VFR, kur dalis pajėgų strigo ilgesniam laikui. Sovietų tankų pajėgos buvo sunaikintos, taikant tikslingus branduolinius bombardavimus, nukreiptus į didžiausius šarvuotosios technikos susikaupimus. Deja, dėl tų pačių bombardavimų dalis gyvais dar buvusių Europos gyventojų nukentėjo dar ir nuo gynybinių NATO veiksmų.

Siekdama pristabdyti JAV pajėgų išsilaipinimą, SSRS visiškai nušlavė nuo žemės paviršiaus Belgiją ir Olandiją, sudavė itin masinius branduolinius smūgius į Angliją ir Airiją.

Siekdamos išvengti galimo karo Baltijos jūroje ir Skandinavijoje, SSRS surengė ir Norvegijos, Danijos bei Švedijos branduolinius bombardavimus. Kadangi Suomija karo pradžioje atsisakė įsileisti SSRS pajėgas, sovietai prevenciškai branduoliniu ginklu išbombardavo ir kelias dešimtis didesnių Suomijos miestų.

JAV ir sąjungininkai atsakė branduoliniais Varšuvos pakto šalių bombardavimais ir kontratakomis iš vakarinės Vokietijos dalies. Kontratakos buvo dalinai sėkmingos, pasiekė Ukrainą, Baltarusiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, tačiau dėl prevenciškai surengtų branduolinių smūgių šios šalys buvo nepajėgios sukilti ir paremti NATO puolimų - didžioji dalis gyventojų jau buvo žuvę. Po kelių kitų apsikeitimų branduoliniais smūgiais, Europos teritorijos buvo faktiškai išdegintos. Viso Europoje JAV panaudojo apie 4000, o SSRS - apie 9000 branduolinių užtaisų, sunaikindamos beveik visus miestus, didesnius, nei 30 tūktstančių gyventojų. Tuo pat metu buvo sunaikintos ir abiejų blokų Europoje buvusios karinės pajėgos.

Karo eiga Trečiojo pasaulio šalyse

Į karą labai greitai įsijungė ir Kinija, o paskui ir Indija, paskelbusi, kad kovos prieš britiškąjį imperializmą. Šių šalių kariniai pajėgumai buvo silpni, tačiau labai skaitlingi žmonių skaičiumi. Taigi, prasidėjus suirutei, jų pajėgos buvo panaudotos puolimams į Pietryčių Aziją (puolė Indija ir Kinija) bei į Persijos įlanką (puolė Indija). Kinija taip pat pabandė surengti naujus puolimus Korėjoje, užpulti Taivaną ir Japoniją. Puolimo zonose sudalyvavo ir SSRS karinis jūrų laivynas, branduoliniu ginklu parėmęs ir Indijos veiksmus prieš Pakistaną, Iraną, Iraką bei Arabų šalis, ir Kinijos veiksmus prieš Japoniją, Taivaną, Pietų Korėją, ir t.t..

Atsakydamos į Indijos ir Kinijos surengtus puolimus, JAV ir Didžioji Britanija surengė masinius branduolinius bombardavimus. Bombardavimus rengė ir koordinavo daugiausiai Didžiosios Britanijos pajėgos, tačiau kadangi šioms trūko branduolinės ginkluotės, ginklus tiekė JAV.

Kiek vėliau lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje, dėl branduolinių bombardavimų prasidėjus ekonominiam Europos, JAV, Kanados, SSRS, Japonijos ir t.t. kolapsui, didžiosios valstybės nutarė suduoti prevencinius smūgius ir kitoms šalims, kurios, kardinaliai susilpnėjus tokioms supervalstybėms, kaip JAV, SSRS ar Didžioji Britanija, galėtų sukelti grėsmę tolimesnėje ateityje.

Dėl to buvo surengti branduoliniai bombardavimai didesnėje dalyje Trečiojo pasaulio šalių. Preventyviniai branduoliniai smūgiai buvo suduoti Lotynų Amerikos valstybėms, kurios didele dalimi buvo nusistačiusios prieš JAV. Daug branduolinių smūgių surengta ir Afrikoje. Apie 2000 branduolinių raketų, torpedų ir aviacinių bombų buvo panaudota įvairių šalių sotinių ir uostų sunaikinimui. Tokio tipo bombardavimus darė ir JAV, ir SSRS, pasirinkdamos taikiniais tas valstybes, kurios, jų manymu, gali kelti didžiausią grėsmę.

Sudėtingesnės operacijos buvo nukreiptos prieš Kiniją ir Indiją. Abi šios valstybės buvo bombarduotos ne tik įprastomis atominėmis bei vandenilinėmis bombomis, bet prieš jas buvo panaudotos ir kobalto bombos. Dėl šių priežasčių pagrindinės gyvenamos tų šalių teritorijos buvo faktiškai sterilizuotos. Kinijos bombardavimus pagrindinai vykdė JAV, o Indijos - JAV ir Didžioji Britanija.

III Pasaulinio karo baigtis

Per spalio ir lapkričio mėnesiais vykusius apsikeitimus branduoliniais smūgiais, žuvo daugiau kaip milijardas žemės gyventojų. Dar Du milijardai žmonių žuvo per Trečiojo pasaulio šalių valymą, vykusį lapkričio-gruodžio mėnesiais. Dėl vėliau prasidėjusių masinių epidemijų Afrikoje, Indijoje ir Kinijoje žuvo dar mažiausiai milijardas gyventojų. Spėjama, kad raupsų, šiltinės, maro ir kitas epidemijas sukėlė SSRS, norėdama atimti iš JAV ir Didžiosios Britanijos galimybes tas teritorijas naujai kolonizuoti.

Karo pabaiga laikomas maždaug 1963 metų vidurys, kai po daugkartinių apsikeitimų branduoliniais smūgiais, JAV, Europa ir SSRS buvo faktiškai sunaikintos.

Po III Pasaulinio karo Žemės planetos gyventojų skaičius sumažėjo iki maždaug 700 milijonų žmonių, didesne dalimi gyvenančių tolimose nuo jūros žemyninėse teritorijose, pvz., Aplink Himalajus, vidurio Afrikoje ir pan..

Tiesa, kitose paralelinėse visatose III Pasaulinis karas neįvyko, o liko žinomas tik kaip Karibų krizė. Tose visatose konfliktas vadinamas neįvykusiu III Pasauliniu karu arba tiesiog šaltojo karo kulminacija.

III Pasaulinis karas laikomas įrodymu, kad paralelinės visatos Multiversume linkę sinchronizuotis, nes per III Pasaulinį karą istorijos eiga didesne dalimi sinchronizavosi su Pragaro Visata.