Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Atominė bomba
Atominė bomba - tai tokia branduolinė bomba, kur sudaryta iš urano ar plutonio,o kad juos pagamint užtenka turėt branduolinę jėgainę,tai čia ir lietuva galėtu bombikę kad ir nedidukę turėt ir gasdint jankius. Čia gal po visokias branduolio fizikas nesikapstant, verta tik tiek pasakyti, kad tų bombų SSRS ir JAV pasigamino po keliasdešimt tūkstančių, kitaip tariant, tokius kiekius, kad maža nepasirodytų.
O dar tos atominės bombos buvo numestos kadaise ant Hirosimos ir Nagasakio, taip kad pora miestų buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus akimirksniu. Su visais gyvais žmonėmis, vaikais ir taip toliau.O išlikeliai apsirgo spinduline liga ir vaikščiojo apipūve it gyvi lavonai.
Kažkada dar SSRS pridirbo stipriausią visų laikų caro bombą kuri buvo tokia stipri, kad jokia bomba negali su ja susilygint. O sprogimo vieta buvo lygi kaip stiklas, nes dėl labai aukštų temperatūrų visos uolienos išsilydė - išties į skystą stiklą ir pavirto. Kai stilas atšalo, tai liko plika lygi kelių kilometrų skersmens stiklinė plynė.
Atominės bombos Lietuvoje
Kaip sako kažkokie seni šaltiniai, 1989 metais, kai jau daugelis tų branduolinių bombų buvo išvežta pagal kažkokias tarptautines sutartis, visvien dar Lietuvoje buvo 325 bombos. Kurias paskui sovietai išgabeno. O iki tol tai čia buvo kaip reikalas tų branduolinių bazių prikurta, ypač aviacinių ir raketinių.
O dar tokiuose Plokščiuose sovietmečiu buvo inkurta tikra branduolinė bazė su tikrom vidutinio nuotolio branduolinėm bombom, kuri išliko visai neblogai, nors ir be bombų ir raketų. Stantan tą bazę, bombų šachtos buvo vergiškai kasamos kastuvais, mat sovietinėje kariuomenėje buvo įprasta netaupyti kareivių darbo. Jankiams sužinojus apie tą bazę, visos sovietų bombos buvo išvežtos nežinoma kryptimi, kad amerikiečiai negalėtų jų sunaikinti prevenciniu smūgiu. Tai ta bazė taip ir pasiliko nenaudojama, nors kartu ir nepanaikinta iki pat sovietmečio pabaigos. O to vėl turbūt kiltu kažkas panašaus į karibų krizę.
O dar visokių gandų buvo, kad kadaise Karmėlavoje buvęs SSRS karinių oro pajėgų branduolinis arsenalas, kuriame saugota visokių atominių bombų daugiau, kaip tūkstantis, mat per visą Sovietų Sąjungą tų bombų buvo gal 40 tūkstančių, o arsenalų panašių - vos keliolika. Ir tą pasitikrinti galima, gerokai paieškojus po internetus ir radus SSRS branduolinių arsenalų sąrašą. Taip kad ne veltui gal Kaune sklandė gandas, kad jei tas Karmėlavos aerodromas susprogtų, tai vietoje Lietuvos liktų ištisinė dykuma. Kad maža nebūtų, tai dar ten pat Karmėlavoje buvo įtaisyta papildomai dar ir 58 raketinė divizija su filialais. Vienas iš filialų buvo anksčiau minėtoje Plokštinėje, bet kitas iš didesnių Karmėlavos bazės filialų buvo įrengtas Jonavoje.
Gi kitą vertus, dar gal ir didesnė branduolinė bazė buvo Šiauliuose, kur buvo ir 29 bei 83 raketinė divizijos, nes tenai buvo visas centras keliolikos bazių, kurių dalis buvo Lietuvoje, o dar didesnė dalis - Latvijoje.
Na, ir kad dar maža nebūtų, kažkokios tai karinės bazės buvo palei Tauragę, Jonavą, Ukmergę ir Plungę. Viso bent 13 skirtingų Lietuovs vietų buvo identifikuotos branduolinės bazės[1]. Ir dar neaiškus kiekis įtariamų, tačiau neidentifikuotų arba laikinų, numatytų branduolinio ginklo permetimui. Kadangi Rusija iki šiol neskelbia jokių atvirų duomenų apie tas bazes ir ginklų apimtis, tai iki šiol viskas lieka tik įvairių tyrinėtojų spėlionėms ir atradimams.
Atominės bombos veikimo principas
Atominė bomba yra pagrįsta tuo, kad kai kurių izotopų (U-235, Pu-239, U-233, Pu-241) branduoliai gali pasigauti neutroną ir virsti absoliučiai nestabiliais, išsyk suskylančiais branduoliais, kurių gyvavimo pusperiodis tesiekia pikosekundes - t.y., visiškai neįsivaizduojamai trumpą laiką. Kalbant paprasčiau, galima įsivaizduoti, kad jei į tokį branduolį pataiko neutronas, tai branduolys tiesiog ima ir suskyla.
Įdomumas yra toksai, kad suskyla tokie branduoliai ne šiaip sau, o išskirdami didelį kiekį energijos ir dar 2-3 naujus neutronus. O štai tų naujų neutronų išsiskyrimas reiškia, kad sunaudojus vieną neutroną branduolio suskaldymui, gausis dar 2-3 neutronai, kurie gali būti panaudoti kitų branduolių suskaldymui.
Taigi, jei turime didelį kiekį tokios medžiagos ir į ją pakliūna neutronai, tai kiekvienas suskilęs branduolys vis duoda dar bent dvigubai naujų neutronų. Štai taip gaunasi eksponentinis augimas, iš kurio neutronai prisigamina milžiniškais kiekiais ir visa ta medžiaga išsyk sureaguoja. Dėl staigiai išsiskyrusios energijos ir gaunasi branduolinis sprogimas.
Pirmųjų atominių bombų palyginimas
Kaip žinia, pirmos dviejų skirtingų tipų atominės bombos buvo numestos ant Hirošimos ir Nagasakio. Tai paprastai visokiuose vadovėliuose būna aiškinama apie atominės bombos konstrukciją, kaip apie panašią į tą, kokia buvo numesta ant Hirošimos, kur vienas prie kito artinami du urano gabalai, kurie kartu susideda į masę, kuri didesnė už kritinę masę ir tada įvyksta atominis sprogimas. O išties tai gal tik viena vienintelė atominė bomba ir buvo taip pagaminta per visą žmonijos istoriją, kur su dviem gabalais. O visos kitos buvo su vientisu rutuliu, kuris suslegiamas sprogmenimis.
| Little Boy (Hirošima) | Fat Man (Nagasakis) | |
| Bombos kuras | uranas-235 | plutonis-239 |
| Bombos svoris | 4400kg | 4899kg |
| Ilgis | 305cm | 325cm |
| Skersmuo | 71cm | 152cm |
| Branduolinės medžiagos masė | 63,5kg | 6,2kg |
| Efektyvumas | Apytiksliai 1,5% branduolinės medžiagos sureagavo | Apytiksliai 10-20% branduolinės medžiagos sureagavo |
| Galingumas | 15 kilotonų | 21 kilotona |
| Panaudojimo data | 1945 metų rugpjūčio 6 | 1945 metų rugpjūčio 9 |
| Panaudojimo vieta | Hirošima, Japonija | Nagasakis, Japonija |
| Konstrukcijos rūšis: | Du urano luitai sujungiami į vieną, didesnį, kurio masė viršija kritinę masę. | Plutonio rutulys suslegiamas aplink išdėstytais sinchroniškai sprogstančiais įprastų sprogmenų užtaisais, taip kad kritinė masė būtų viršyta dėl plotonio branduolio tankio padidėjimo. |
Kaip matote, nors Little Boy bomba buvo kiek lengvesnė ir daug plonesnė, jos efektyvumas maždaug 10 kartų mažesnis, nes ir uranas, ir plutonis iš savo skilimo energijos išskiria maždaug tiek pat. Tačiau vienu atveju bombai suveikti reikia apie 60 kilogramų branduolinio kuro, o kitu atveju - apie 6 kilogramų. Taigi, netikėkite vadovėliais, pasakojančiais apie branduolines bombas iš dviejų urano gabalų, nes ne visada tiesa būna tai, kas vadovėliuose rašoma. Kartais tie vadovėliniai dalykai būna parašomi tik vardan vaizdumo, o ne vardan tikrovės.
Tai buvo todėl, kad tos atominės bombos su vientisu suslegiamu rutuliu buvo maždaug 10 kartų efektyvesnės ir, atitinkamai, panašų kiekį kartų pigesnės. Kai atsirado tobulesnės urano sodrinimo technologijos, tokios bombos ėmė sudaryti pagrindinę visų atominių bombų dalį. Tačiau kadangi urano kritinė masė yra apie 10 kartų didesnė, nei plutonio, tokios bombos pasidarė 10 kartų galingesnės. Taigi, tipinė šiuolaikinė atominė bomba yra apie 200 kilotonų galingumo, nors pirmųjų bombų galingumas buvo apie 15-25 kilotonas.
Dar žr.
- Per Fuksą - keistoka istorija, kaip atominę bombą pavyko sukurti sovietams
- Tsutomu Yamaguchi - kartais žmonės su tomis atominėmis bombomis susiduria taip, kad maža nepasirodo
Visokie šaltiniai beigi nuorodos
Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.