Norvegija

Norvegijos vėliava, kaip tik taip padalintą gabaliukais ją Skirmantas Tumelis rodė visiems per TV

Norvegija - šalis pasaulio pakrašty, aptekusi nafta, fiordais ir žuvim. Pusę metų pusėje Norvegijos visą parą diena, o kitą pusę metų pusėje Norvegijos yra visą parą naktis. Kaip jie tokiomis sąlygomis gyvena, neaišku, bet atrodo, kad pinigų perteklius jiems leidžia apie nieką ir negalvot.

Taip štai ir gaunasi, kad Norvegijoje per tokį nenormalumą paskui gimsta išskirtinės personos, kaip kad Breivikas ar Burzumas. Ir paskui tokie pamišėliai žudo žmones, degina bažnyčias ir skelbiasi, kad taip kovoja už dvasingumą, laisvę ir tautinę gerovę. Gi tuo tarpu kai valstybė gyvena iš naftos, kurios tiek, kad neišmatuosi, tai pinigų visiems užtenka ir klesti socializmas.

O dar Norvegija garsėja labai įdomia vėliava, kurioje yra krūvos kitų vėliavų. Kartą, kai visa Lietuva ir pasaulis kovojo prieš ACTA sutartį, tai toksai Skirmantas Tumelis prasimušė į TV ir tenai paaiškino, kaip būtų, jei kokie nors norvegai imtų dėl vėliavinių teisių pažeidimų bylinėtis. Tai čia ta proga pridurkime, kad todėl visus internetuose geriau apsaugo BATGA-A ir todėl patariame visiems prisijungti pakolei nevėlu.

Visokia informacija apie Norvegiją

Kadangi čia jums enciklopedija, tai vikipedikų stiliumi jums pateikiame esminius faktus apie Norvegiją.

Paskiros pabiros apie Norvegiją

Čia jums tiesiog pabirų ir paskirų naudingų faktų apie tą šalį:

• Kaip ir Švedijoje, taip ir Norvegijoje yra populiarus sūrstriomas. Kodėl jie tą dalyką valgo - visiškai neaišku, tačiau būkite atsargūs, pirkdami žuvies konservus.
• Kažkodėl norvegai visiškai nesidrovi nusirenginėti nuogi ar persirenginėti netgi pakankamai viešose vietose. Nesidrovi labiau, negu švedai. Aišku, nelabai padoru žiūrėti, kaip kur nors kavinėje norvegė kokia nors persirengti bliuzką sumano ir papus parodo, na bet tokie jau jų papročiai.
• Kažkodėl religija norvegams yra koksai tai beveik nešvankus dalykas. Ir šiaip ten ateistai, ir dar jei ne ateistai, tai klausimas apie tikėjimą gali įžeisti panašiai, kaip Lietuvoje įžeistų klausimas apie lytinę orientaciją.

Norvegų kalba ir dialektai

Beveik visa Norvegija ribojasi su Švedija, o ir kalba kažkaip pusiau švediškai, bet kažkokiomis su danų kalba sumaišytomis puskalbėmis, kur viena puskalbė nesuderinama su kita puskalbe ir dokumentai rašomi vienaip, o kalbama kitaip ir niekas nesupranta, kas per daiktas tas yra, o dar ir tos dvi puskalbės yra dar susidvejinusios.

Tai viena norvegų kalba yra Bokmål, kuri dar suprastintame pavidale vadinasi Riksmål, o išties tėra kažkokia norvegiška danų kalbos tarmė, kadangi Danija kažkada visą tą Norvegiją kolonizavo. Tai ja daugiausiai visi ir kalba ir knygas bei laikraščius rašo. Ir šita kalba yra tradicinė, nes visa valdžia buvo daniška, o paskui švediška, tai kitų kalbų ir nepripažino. Tiksliau čia dvi tokios puskalbės panašios išties.

O kita norvegų kalba yra Høgnorsk, dar vadinama Nynorsk, kuri yra Landsmål. Niekas nesupranta, kuriems galams tiems norvegams prireikė tos kalbos, ale tokia išliko ir ja kalba tie norvegai, kurie visai jau iš Šiaurės ir persimaišę su vietiniais kažkokiais lapiais ir panašiais. Tai šita kalba yra norvegiškesnė ir tikresnė, bet nykstanti. Tiksliau, čia trys tokios kaip ir puskalbės skirtingos, bet ir panašios.

Barnevernet

Nuskalambijo štaigi žinia iš šios šalies, kad buvo pagrobtas Gabrielius. Jį pagrobė Barnevernet - vaikų teisių tarnyba, kurią vieni labai myli, o kiti norėtų sudeginti panašiai kaip kokią VMI. Linkime Gabrieliui ištrūkti iš Norgės sveikam

Norvegijos geografija

Norvegija didele dalim yra už Poliarinio rato, tai ten žiemą galima pažiūrėti kokią nors Šiaurės pašvaistę. Vienok visą žiemą ten visą parą būna naktis, tai veikt nėra ką, todėl norvegai tyliai kraustosi iš proto. Užtat vasarą ten ištisą parą diena, tai jau tada norvegai iš proto kraustosi kitaip, nes kada beatsibustų, vis diena ir diena, tai paros laikai jiems šitaip persimaišo visiškai. Tokia štai geografinė įtaka žmonių gyvensenai.

Dar čia reikia pasakyt, kad Norvegija ribojasi su Švedija, bet per kažkokius kalnus, tai nelabai jie ten santykiauja. O dar ribojasi su Suomija, irgi per kažkokias dykras, tai irgi nelabai santykiauja. Bet dar ribojasi ir su Rusija, tai kadangi su ta santykiauti nenori, tai dar senais laikais tapo NATO atramine valstybe visoje Šiaurės Europoje, kad galėtų jei kas, atsilaikyt ne viena, o kartu su amerikonais.

Dar reikia pasakyti, kad žemė tenai nederlinga, pakrantės be smėliuko, vien tiktai kažkokie fiordai, o kitur tiktai samanos auga, bet labai gražu, taip kad žmonės tenai giliai dvasingi.

Norvegija ir lašišos

Lašišos Norvegijoje auginamos lašišų ūkiuose maždaug nuo 1970 metų ir dabar tai viena iš svarbiausių Norvegijos ekonomikos sričių. Iš esmės, bene didžiausias visiškai nuosavas eksporto segmentas.

Mažai kam žinomas faktas, kad Japonija neturėjo sake maki ir išvis sušių su lašiša maždaug iki pat 1992 metų. Tais metais lašišas auginę norvegų verslininkai įtikino japonus, kad šie nusipirktų 5000 tonų lašišos (Japonijos mastais labai mažas kiekis), kurią panaudotų sušiams, nes sušiams ši žuvis esą labai tinka. Kaip tik tuo metu Japonijai buvo bėdų su žuvies gavyba, tad japonų verslininkai ėmė ir pabandė.

Sėkmė buvo fantastiška, taigi, jau per kelerius metus Japonijoje įsisuko milžiniškas lašišų imoportas. Apie 1995 metus lašišos tapo bene mėgstamiausia sušių žuvimi, o ilgainiui būtent sušiai su lašiša pasidarė populiariausia Japonijoje sušių rūšimi.

Taigi, sušiai su lašiša - tai yra ne japonų, o norvegų išradimas. Dar daugiau, šitas norvegų išradimas pačioje Japonijoje yra populiaresnis už tradicinius japoniškus sušius.