Vandenilinė bomba

Vandenilinė bomba - tokia termobranduolinė bomba, kurioje didžioji dalis energijos (bent 80-90%) pagaminama ne iš urano ar plutonio skilimo, o iš lengvųjų elementų sintezės. Sintezei naudojami vandenilio, ličio, kartais ir kitų elementų izotopai. Dažniausiu atveju (beveik visada) būna naudojamas ličio deuteridas, kuris yra kraštutinai pigus, labai efektyvus ir geras termobranduolinis kuras.

Tos termobranduolinės bombos, kuriose didelė dalis energijos tenka atominiam užtaisui, nebūna vadinamos vandenilinėmis, nors dažnai tokiose bombose vandenilio jungimasis su vandeniliu ar kitais elementais gali visvien išskirti daugiau kaip pusę energijos.

Vandenilinėmis bombomis vadinamos tiktai tos bombos, kur vandeniliui tenkanti energija sudaro vienareikšmę daugumą energijos, todėl tokia bomba gaunasi kokybiškai kitokia: jos išskiriama energija būna sąlyginai labai pigi, o bombos galia - kraštutinai didelė. Kartu dėl to, kad energija yra išskiriama iš lengvųjų elementų sintezės, tokios bombos dažniausiai paskleidžia gana mažai radioaktyvumo (nebent tyčia sukonstruojamos kaip kobalto bombos ar sprogsta, pvz., jūros vandenyje, taip sukurdamos radioaktyvius kalio ar natrio izotopus).

Galingiausia iš vandenilinių bombų buvo caro bomba, nors konstrukciškai ji buvo gana seno tipo ("slojka"), nenaudojanti elipsoidinių gama spindulių veidrodžių sistemos, kuri būdinga modernių tipų vandenilinėms bomboms.