GULAG

GULAG - tai sovietmečiu buvo tokia konclagerių sistema, per kurią būdavo paskirstomi ir politiniai, ir kriminaliniai kaliniai. Pavadinimas kilęs nuo rusų kalbos, "Главное управление исправительно-трудовых лагерей (ГУЛАГ)", kas reiškia "vyriausia pataisos darbų lagerių valdyba". Lagerius valdė NKVD, o labiausiai sistema pagarsėjo po to, kai Aleksandras Solženicinas paskelbė savo veikalą "Archipelag GULAG".

GULAG sistemai būdavo priskiriami tik nuolatiniai konclageriai, kurie naudojami būdavo jau po bausmės ir jos atlikimo vietos paskyrimo. Lietuvoje tokių konclagerių buvo labai nedaug, vietinių GULAG kalinių darbo jėga naudota tik ankstyvais okupacijos metais, daugiausiai visokių strateginių objektų, pvz., aerodromų statybai, o vėliau panaikinti, o kaliniai perkelti į Rusijos gilumą.

Daugelį metų konclagerių sistema buvo naudojama ten, kur normalūs žmonės nei už ką nesutikdavo dirbti - pvz., medžių pjovimui tolimoje Šiaurėje, Sibire ir panašiuose negyvenamuose rajonuose. Kita dalis lagerių buvo naudota slaptos paskirties veikloms, ypač susijusioms su branduolinio ginklo gamyba - t.y., pirmiausiai urano kasyklose. Dėl šių priežasčių tik vienas ilgalaikis lageris buvo Baltijos šalyse - prie Paldiski miesto, Estijoje, kur buvo vykdoma urano gavyba.

Kiek kalinių žuvo GULAG sistemoje

Per Josifo Stalino valdymo periodą GULAG lageriuose kalėdavo maždaug nuo 1 iki 2 procentų visos SSRS populiacijos, praktikoje - maždaug apie 2-5 procentus visų suaugusių žmonių (tai neskaitant tremčių, kurios skaičiuotos atskirai). Piko metu sovietų konclageriuose buvo virš 2,5 milijono kalinių.

Bendras apskaitytas GULAG konclageriuose žuvusių skaičius - apie 1,6 milijono žmonių, tačiau į tą skaičių neimami žmonės, kurie mirė tremtyje bei žmonės, kurie mirė specialiusoe įslaptintuose lageriuose. Realistiškesni žuvusių vertinimai yra apie 3-15 milijonų žmonių ribose, su labiausiai įtikėtinu diapazonu tarp 4 ir 8 milijonų, kas yra bent keleriopai daugiau už oficialius Rusijos deklaruotus skaičius.

Ypač daug žuvusių buvo urano kasyklose, kurių skaičiai buvo tiesiog paslėpti ir neapskaitomi įprastinės GULAG sistemos rėmuose. Kaliniai būdavo tiesiog pašalinami iš sąrašų ir taip dingdavo išvis iš bet kokios apskaitos. Urano kasyklose žuvusių skaičius galėjo būti ypatingai didelis - pvz., vien Butugyčago kasykloje, veikusioje 10 metų, žuvo apie 380 tūkstančių žmonių, ir ši kasykla buvo uždaryta dėl mažo našumo - ankstyvas uždarymas tapo viena iš priežasčių, dėl kurių išliko šiokie tokie skaičiai. Kiek žuvo kitose urano kasyklose - nežinoma iki šiol.

GULAG sistemos ir ideologijos istorija

Visos GULAG sistemos ideologinius ir politinius pagrindus rengė toksai didysis sovietų pedagogas Antonas Makarenka, pagal kurį reikėjo atimdinėti vaikus iš visokių buržujų ir kitų valdžios priešų, kad tie vaikai būtų perauklėjami nepilnamečių kolonijose. Savo knygose Antonas Makarenka aprašinėjo, kaip tie atimti vaikai ilgainiui persiauklėja ir tampa teisingais sovietiniais jaunuoliais, jeigu įmetami į bendrą gyvenimą su kriminaliniais nepilnamečiais nusikaltėliais. Pastarųjų terorizuojami, iš inteligentų šeimų kilę vaikai ilgainiui išmoksta būti tokiais, kaip reikia.

Tą pačią teoriją Antonas Makarenka pritaikė ir suaugusiųjų perauklėjimui, tačiau pastarieji pagal šitą didį pedagogą buvo jau nelabai pataisomi, nes pataisyti buvo galima tik vieną-kitą tarpinį, negalitinai sugadintą, tuo tarpu visai jau sugedę buržujai ir liaudies priešai turėjo būti tiesiog sunaikinami, nes nėra ko leisti pinigus jų išlaikymui.

Nors pats Anonas Makarenka vėlesniais laikais buvo išstumtas iš valdžios, bet jo idėjos taip ir liko, ir tapo pirmo Solovkų lagerio pagrindu, o paskui ir pagrindu visiems kitiems sovietų konclageriams.