Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Josifas Stalinas
Juozapas Stalinas (Kitaip dar - Josifas arba Josifas Džiugašvilis, slapyvardis - Koba, rus. Сталин) - neįžymus istorijos veikėjas, biseksualus Šėtono sutuoktinis (buvo jam neištikimas trumpalaikiame bendradarbiavime su Adolfu Hitleriu, nes jis buvo vienas iš gerųjų Mao Dzedunu ir, žinoma, savo mokytoju Ilyčium Uljanovu). Žinomas dėl savo dailių ūsų ir mąslaus žvilgsnio, taip gi ir dėl malonios šypsenos, kur šypsosi, o liepia ką nors nuvežt į lagerį, arba išvis nukirst galvą. Sako, to nuolat bijodavę net aukščiausi SSRS veikėjai, tad pas aną gėzą atvykę, drebėdavo, kaip lapai.
Kadaise visuose miestuose ir miesteliuose buvo kokia nors Stalino gatvė ir stovėjo Stalino paminklas. Didesniuose miestuose buvo dar ir Stalino prospektas. Paskui, vienok, 1956 prasidėjo Chruščiovo atšilimas, o 1961 visos tos gatvės, paminklai ir prospektai dingo ar persivadino.
Josifas Stalinas ir visokios kontraversijos
Matyt neretas šiuolaikinis žiniasklaidos portalas parašytų, kad "Josifas Stalinas buvo kontraversiškas veikėjas", nes žiniasklaida šiais laikais netgi apie atviriausius nusikaltėlius nedrįsta parašyti, kad tai nusikaltėliai. Tai mes čia ne žiniasklaida, tai tą ir parašykim - buvo tiesiog tarpuvarčių plėšikas, apiplėšinėjęs žmones ir vadinęs tai ekspropriatorių ekspropriacija, o paskui ir išvis ginkluotas banditas, su savo gauja apiplėšinėjęs pašto traukinius. Su tuo plėšikams būdingu sociopatiniu supratimu ėmęs valdyti valstybę, taip ir valdė - žudydamas ką papuola.
Atvirai jau kalbant, tai Stalinas yra toks šūdinas, toks sušiktas veikėjas, kad didesnę šlykštynę žmonijos istorijoje sunku surasti. Bene tik Vladimiras Leninas gali būti šūdinesnis už Staliną, nes visą tą bolševizmo pragarą ir sukūrė. Bet ir tai daugelis tuo abejoja, teigdami, kad Stalinas visvien dar šūdinesnis.
Kažkada buvo paskaičiuota, kad iš visų diktatorių, kokie tik kada nors gyveno, Stalinas yra kaltas dėl paties didžiausio žmonių nužudymų skaičiaus, o jį lenkti galįs nebent paties Stalino numylėtasis mokinys Mao Dzedunas. Kažkodėl tai atrodo visai panašu į tiesą, net nesiaiškinant, kokie tie skaičiai buvo.
Vytauto Lansbergio teigimu, Stalinas, kaip ir CCCP, kaltas dėl jei ir ne visų, bet tikrai daugelio žmonijos nelaimių. Su kuo nesutinka nebent kokie nors komuniagos, bet jie taip ar anaip nepagydomi.
Tuo tarpu gi gi RPC tikėjimo išpažinėjai vis labiau skleidžia idėjas, kad Josifas Stalinas - tai šventasis. Ir tapo bei kabina visokias ikonas savo šventyklose. Šitaip visoksai rusofašizmas vėl prikelia senus šūdus į viešumą, ir vėl pasigirsta kliedesiai apie tai, kaip Stalinas industrializavo kažką, atnešė kokią tai taiką ir taip toliau.
Josifo Stalino biografija
Josifas Stalinas - žinomas vagis, plėšikas. Prieš Spalio perversmą Gruzijoje užsiiminėjo ekspropriatorių ekspropriacija, t. y., traukinių ir bankų plėšimu su tikslu panaudoti pinigus kompartijos tikslams. Buvo prigautas gal šešis kartus ale vis išsisukdavo nuo teismo (jam padėdavo saldžiabalsis Ilyčka, bent jau yra tokių įrodymų). Po savo niekšybių iki pat savo galo paniškai bijojo kad niekas nesužinotų apie jo darbelius. Panašia veikla, beje, užsiimdinėjo ir lietuvišką kilmę turintis Feliksas Edmundovicius Dzerzinskis, tiesa, šis traukinius plėšė Lietuvoje.
Kai vėliau Stalinas pakliuvo į valdžią, tai ir elgėsi, kaip banditas-komunistas, tad nenuostabu, kad tapo tuo, kuo jau ir taip buvo.
Lošė šachmatais su Nikolajumi Ježovu ir pralošė, matyt dėl to ir sušaudė jį vėliau.
Po to šiek tiek buvo CCCP popierių sekretoriukas, bet jį apgavo moksleivis Petia. Stalinas, kad paraudo, nualpo. Tai tik dvidešimt kumščių į ūsuotą makaulę tepadėjo. Bet popieriukai dingo, tad Juozapui teko paprašyti gero draugo Levrentijaus Berijos, kad duotu į snukį ir pažertų žiurkių nuodų, bet nemirė tas Stalinas!
Josifo Stalino mirtis
Stalinas mirė 1953 m. pietaudamas su Levrentijumi Berija, Nikita Chruščiovu, Nikolajumi Bulganinu ir Georgijumi Malenkovu savo viloje ir užspringęs šūdų paplotėliu. Svečiai, matydami kad Stalinui kažkas negerai, apsimetė, kad nieko nemato ir toliau pietavo, o Stalinas jau pusiau paralyžiuotas bejėgiškai raičiojosi po stalu. Svečiams lyg niekur nieko išsiskirsčius, Stalinas liko galuotis vienui vienas.
Tik po kelių dienų žmonės susiprotėjo aplankyti Staliną ir pažiūrėti ar jam viskas gerai. Tačiau susirinkusieji pamatė jau visai nusikamavusį ir benusibaigiantį Tautų Tėvą, kuriam iš burnos tuntais virto šūdų putos. Po dviejų valandų kažkur netikėtai sugiedojo gaidys ir Stalinas mirė (šiaip tai rytais Stalinas užsikišdavo ausis, juk žinot - visi velniai miršta nuo gaidžio). Pasak kai kurių šaltinių, prieš mirtį Stalinas staiga iškėlęs ranką į dangų kaip koks ten Jėzus ar Mozė, o tada pasiuntęs visus kai kur.
Nuopelnai Lietuvai, kuriuos nusipelnė Josifas Stalinas
Lietuvos Šventuoju Juozapas Stalinas buvo paskelbtas dėl savo neeilinių nuopelnų, kurie išdėstyti žemiau:
- 1939 metų rudenį Juozapo Stalino iniciatyva Lietuvai buvo grąžinti Vilnius ir Vilniaus kraštas.
- 1939 metų rudenį Juozapas Stalinas iš savo gerosios širdies dargi dovanoja Lietuvai už dyką dar ir Druskininkus, Ignaliną ir kas aplinkui juos.
- 1939 metų rudenį Juozapas Stalinas į Lietuvą atsiuntė 20000 geradarių, kad anie padėtų Antano Smetonos režimo nukamuotiems paprastiems žmogeliams, ir apgyvendino tuos idealistus Naujojoje Vilnioje, prie Jonavos - Gaižiūnuose, Prienuose ir Alytuje.
- 1940 metais Juozapas Stalinas su savo geradarių pagalba iš Lietuvos pagaliau išvijo gyventojus terorizavusį diktatorių Antaną Smetoną ir surengė laisvus rinkimus.
- 1940 metų pavasarį Juozapo Stalino nurodymu Katynės miške netoli Smolensko sušaudyti 21 857
pizdukailenkų kaliniai, nes Lietuvoje jų pasidarė per daug, o juos laikyti kalėjime kainavo pinigus. - 1941 metais Juozapas Stalinas už 7,5 milijono dolerių nuperka iš Vokietijos Lietuvai Memelį (dabartinę Klaipėdą), Vilkaviškį ir kas aplinkui juos. Beveik iš karto po to, neoficialus Lietuvos pagonių vadas, vyriausiasis vaidila Antanas Sniečkus paskelbia Josifą Staliną Lietuvos Šventuoju ir suteikia jam naują Juozapo vardą. Juozapas Stalinas Šventasis padidino Lietuvos teritoriją beveik trečdaliu, o gyventojų skaičių - beveik ketvirtadaliu.
- 1941 metų birželį dar prieš prasidedant Didžiajam Tėvynės Karui Juozapas Stalinas išvijo iš Lietuvos 39 tūkstančius nenaudėlių, tuo ženkliai pagerindamas Lietuvos kriminogeninę padėtį. Gailėdamasis niekadėjų ir tikėdamas, kad jie pasitaisys, Juozapas Stalinas Šventasis leido jiems pasiimti jų žmonas ir vaikus, kad nesijaustų apleisti, o nedoras žmonas, panorėjusias sulaužyti santuokinę ištikimybę varu nuvarė kartu su vyrais.
- 1944-1953 metais Juozapas Stalinas išvijo iš Lietuvos dar 118 tūkstančių nenaudėlių, irgi leisdamas jiems pasiimti žmonas ir vaikus, kaip ir praeitą kartą.
- 1940-1953 metais Juozapas Stalinas sukūrė Lietuvoje švietimą, mokslą, kolūkius, žemės ūkį, gamyklas, aprūpino liaudį butais ir praturtino Lietuvos kultūrą, ne veltui didžiausia lietuvių poetė Salomėja Nėris sukūrė jam odę - Odę Stalinui!
Dar žinia gi, kad būtent Stalinas davė Lietuvai Stalino saulę, katra keistai atsirado Lietuvos Himne, kur iki tolei buvo Lietuvos saulė. Taip kad ir dabar, kai himną giedate, tai turėkite tai omeny.
Tautosaka apie Staliną
Kol kas prisiminėm tik tiek (kas atsimena daugiau - papildykit):
- Stalinas - tėvelis, Hitleris - vagis! Stalinas apšiko Hitleriui akis...
- SSSR reiškia Stalin Spizdil Sto Rublei (Stalinas pavogė šimtą rublių, rus. "СССР - Сталин Спиздил Сто Рублей")
- O lietuviškai tai SSSR reiškia- siuvėja siuvo Stalinui rubaške
- Lietuvos pagonys, skirtingai nuo kitų šalių pagonių, garbina ne šiaip Saulę, o Stalino Saulę. Tam reikalui Salomėja Nėris sukūrė anksčiau paminėtą folkloro dainą.
- Kartą buvo dingusi Stalino pypkė, tai anas ir pasiguodė Berijai, kad neranda kur. Kiek vėliau tovariščius Stalinas atrado ją savo frenčiaus (švarko) kišenėje. Kai kitą dieną vėl susitiko su Berija, tai pasisakė radęs. Tovariščius Berija taip atsakęs: "Per vėlu, drauge Stalinai. Du jau prisipažino, penkis dar tardome".