Fantastika

Fantastika - tai toksai literatūros žanras, kurio bendra savybė - kad tai yra visokiais stebuklais ir kitais nesamais dalykais paremtos pasakos, tiktai pritaikytos suaugusiems. Bendrai imant, pasakų požymiai čia labai akivaizdūs, todėl siūlome netikėti tuo, kas rašoma fantastinėse knygose.

Neabejotina, kad fantastika - tai ne tik įdomiausias, bet ir geriausias žanras!

Fantastikos mėgėjai neretai būna tiek įklimpę į visokias fantazijas, kad ima burtis į grupeles, kuriose pradeda fantazuoti, kad išties tai fantastika yra realas, realas - tai išsigalvojimas. Paskui tos grupelės ima rengti visokius suvažiavimus, tokius, kaip Lituanicon. Tai visai neblogai tenai būna, nes fantazijos yra smagus užsiėmimas.

Fantastika ir alternatyvios visatos

Bendrai tai visa fantastika nuo kitos literatūros skiriasi tik vienu dalyku: fantastikoje viskas vyksta alternatyvioje realybėje, kitaip tariant - skaitytojas persikelia į alternatyvią visatą. Todėl kai kada pagal tokias visatas ir jų savybes ir yra klasifikuojamos fantastinės knygos - ar tai tiesiog alternatyvi visata su kita istorija, ar visata su tokia pat istorija, bet kitais žmonėmis, ar visata su kitokiais fizikos dėsniais (pvz., su veikiančia magija), ar dar su kažkuo.

Kai kurie pajėgesni fantastikos autoriai susikuria didelę ir gana kompleksinę alternatyvią visatą, kurioje egzistuoja jų istorijos. Kartais tų istorijų herojai gali tose visatose net ir nesusitikti, tačiau skaitytojui ta istorija būna kažkuo pažįstama. Dar kai kuriais atvejais būna ir taip, kad keli rašytojai naudoja tą pačią alternatyvią visatą, netgi nesusitarę - tiesiog pasinaudodami tam tikromis pasaulinės istorijos, mitologijos, mokslo ir magijos žiniomis.

Fantastinės literatūros knygų serijos

Lietuvoje nuo seno yra žinoma keletas esminių fantastikos knygų serijų:

• Zenitas - dar sovietinė tokia, gana ribota (dėl sovietinės cenzūros), o ir žinoma tik seniems perdyloms
• Pasaulinės fantastikos aukso fondas - daug naujesnė, bet irgi leista jau prieš tiek daug metų, kad ją skaityti pradėję paaugliai dabar irgi jau tapę senais perdylomis

Fantastikos klasifikacija

Bendrai tai yra gana nemažai fantastikos (fiction, fikcija) žanrų ir subžanrų, kurie gali būti skirstomi įvairiausiais būdais. Štai pvz., kad ir taip fantastinė literatūra gali būti suskirstyta:

• Utopija - kūryba apie tai, kokia bus ateitis, paprastai stipriai gilinantis į socialinius ir ekonominius santykius ir pasakojant, kaip bus gerai. Tai šitomis utopijomis dauguma žmonių netiki. Todėl tos utopijos ir būna gana nepopuliarios.
• Distopija - kūryba apie tai, kokia bus ateitis, vėlgi gilinantis į socialinius ir ekonominius santykius, tačiau pasakojant, kaip bus blogai. Paprastai čia kokie nors Dirbtinis Intelektas užgrobia valdžią planetoje ir robotai naikina žmones.
• Pasaka - čia labiau į vaikus orientuoti, paprasti ir archetipus išryškinantys pasakojimai. Paprastai pasakos būna gana vaikiškos, nors kartais būna ir visai suaugusios, kurių vaikams geriau nežinoti.
• Mokslinė fantastika (angl. science fiction) - čia mokslo gali būti ir nedaug, bet viskas atrodo taip, lyg būtų apie moksliškai įtikinamą ar įmanomą ateitį, pilna visokių robotų ir taip toliau.
• Maginė fantastika (angl. fantasy) - čia būna visokios raganos, burtai, demonai ir panašiai. Primena pasakas, tačiau siužetai dažniausiai primena kokius nors nuotykių romanus, tiktai kad su visokiais burtais.
• Alternatyvi istorija - būna knygos kaip knygos, tik kad istorija kitaip pasisukusi, pvz., kas būtų, jei II Pasaulinį karą būtų laimėję naciai. Paprastai primena distopijas, tik sukurtas ne dabar ir ne apie ateitį, bet kažkada ir apie darbartį.
• Siaubo fantastika - įvairios istorijos, kur orientuojamasi į baisumą. Pagal turinį gali būti ir mokslinė fantastika, ir maginė fantastika, ir netgi beveik nefantastika. Kartais primena visokią maginę fantastiką, bet paprastai pasakoja apie šitą realą, o ne apie alternatyvų, todėl atrodo žymiai įtikinamiau.
• Misterija - kartais būna ant fantastikos ir nefantastikos ribos, kur skaitytojui tiesiog lieka pačiam prisifantazuoti kažką iš užuominų - pvz., kaip istorijose apie Ktulą. Geros misterijos kartais paskui sukelia realių problemų, nes durni sąmokslo teorijų skleidėjai kartais jomis patiki ir pradeda platinti.
• Nuotykinė fantastika - paprastai tai būna ta pati mokslinė ar maginė fantastika, tik kad esminė siužeto dalis paremta ne tiek kitokia pasaulio realybe, kiek nuotykių seka. Skirtingai nuo paprastų nuotykinių romanų, į siužetą būna prikišta kažkokių fantastikų, burtų ar dar kažko neaiškaus ir išgalvoto.

Itin sunkiais atvejais įvairi fantastika kai kurių dibilų būna priimama už realybę - tada būna, kad koks dibilas ja patiki, nupasakoja kitam kokiam nors dibilui, o galų gale viskas virsta kokiomis nors sąmokslo teorijomis ar išvis kliedesiais.