Žiulis Vernas

Žiulis Vernas arba originaliai Jules Verne - vienas iš pačių pirmiausių fantastikos autorių, netgi dar daugiau - vienas iš pačių šio žanro kūrėjų, o konkrečiau - mokslinės fantastikos išradėjų. Žiulis Vernas tą išradinėti ėmė dar XIXa., kai mokslas buvo ganėtinai silpnai tepažengęs ir nebuvo netgi dalies šiuolaikinio mokslo šakų. Parašė visą krūvą fantastinių knygų, savo turiniu įvairaujančių tarp daugiau nuotykinių iki mokslinių fantazijų.

Jules Verne gimė 1828, pirmą savo knygą išspausdino 1851, o pragyveno iki 1905, iki pat gyvenimo galo rašydamas ir publikuodamas. Kai kurios jo knygos buvo paskelbtos tik jau po jo mirties.

Žiulio Verno kūrybos ypatybės

Viena iš išskirtinių Žiulio Verno kūrybos ypatybių - kadangi jo laikais mokslas dar buvo vis dar labai nepilnai susiformavęs, tai daugybė jo kūrybos buvo ne tiek fantazijos, kiek futuristinės spėlionės apie tai, kaip kažkas gausis po kelių dešimtmečių ir kaip gi užsikaišys kai kurios mokslo skylės, kurios tuo metu dar buvo nežinomos. Čia reikia paminėti, kad pvz., netgi pirmas darbas apie mikrobus (tiksliau mieles) buvo Louis Pasteur paskelbtas tik apie 1858 metus, o pati mikrobiologija išsivystė tiktai dar vėliau.

Taigi, daugelis Žiulio Verno knygų buvo net ne tiek fantastika, kiek greičiau jau bandymas domėtis moderniausiais ano meto mokslo pasiekimais, tuos pasiekimus visaip susieti į universalesnes teorijas ir žiūrėti, kas iš to gali gautis. Kartais, aišku, gaudavosi kokios tai biškį fantazijos, bet kartais būdavo stebėtinai tikroviška kūryba. O kartais ta kūryba išvis nei nebuvo fantastinė, o buvo greičiau jau nuotykinė, nes visai nieko neišfantazuojanti.

Taip gi ar kitaip, Žiulis Vernas tapo vienu iš žymiausių fantastikos autorių, kokie tiktai buvę, ir išspausdintas irgi didžiuliais kiekiais.

Per visą sovietmetį Žiulis Vernas buvo gal vieninteliu Vakarų fantastikos autoriumi, kuris buvo laisvai leidžiamas. Priežastis buvo ta, kad Žiulis Vernas numirė dar gerokai prieš Spalio revoliuciją, o buvo jis pakankamai apolitiškas, taip kad kažkaip nieko nebuvo pavaręs ant |Rusijos ar komunistų, todėl tinkamas. Vėlesni Vakarų fantastikos autoriai sovietų režimo bendrai ir Glavlito konkrečiai būdavo laikomi labai įtartinais, todėl leidžiami kraštutinai ribotai.

Taigi, dėl tokio išskirtinumo Žiulis Vernas tapo tuo unikaliu Vakarų autoriumi, kuriam Lietuvoje sovietmečiu buvo netgi skirta ištisa jo vardo serija, kur buvo bent 8 jo knygos. Žodžiu, Žiulio Verno kngyos buvo verčiamos ir leidžiamos dideliais kiekiais, bent jau lyginant su kitais Vakarų autoriais.

Klasikinių leidimų Žiulio Verno kngyos lietuvių kalba

Kaip tai nesuradom, kokios Jules Verne knygos buvo išleistos Tarpukariu, bet žinome, kad tikrai buvo Lietuvoje žinomas. Pirmas ir ryškiausias Tarpukario nuotykinių lietuviškų knygų autorius Justas Piliponis pradėjo kūrybą nuo knygos "Aplink Lietuvą per 80 dienų", kuri savo pavadinimu rodė į Jules Verne "Aplink Žemę per 80 dienų".

Čia bent jau kai kurios lietuvių kalba išleistos Žiulio Verno knygos iš sovietmečio, t.y., seniai žinomos visiems ir garsios:

• Penkiolikos metų kapitonas
• Aplink Žemę per 80 dienų
• Matijas Šandoras
• Žangada
• Kapitono Granto vaikai
• Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu
• Aplink Mėnulį
• Nuo Žemės į Mėnulį
• Paslaptingoji sala
• Kapitono Hatero kelionė ir nuotykiai
• Kapitono Hatero nuotykiai

Dar nemažas kiekis Žiulio Verno knygų buvo pakartotinai perleista, o kažkiek papildomai ir išversta ir vėlesniais, posovietiniais laikais. Tačiau šituo metu jau buvo daug puikių naujos fantastikos knygų, pvz., kad ir Pasaulinės Fantastikos Aukso Fondas, tad Žiulio Verno kūryba čia jau sunkiai begalėjo konkuruoti.

Vienas įdomus momentas - daugelyje Žiulio Verno knygų daugiau ar mažiau sudalyvauja pasikartojantys personažai - kai kur tik epizodiškai, o kai kur ir smarkiau, tapdami pagrindiniais personažais keliose skirtingose knygose, o šalutiniais personažais - dar krūvoje kitų. Tai papildomai užkabina, nes šitaip istorijos, aprašytos skirtingose knygose, ganėtinai persipina.

Beje, sovietmečiu, kai kitos fantastikos beveik nebuvo, tai Žiulio Verno kngyos buvo tokio populiarumo, kad daugelis perleistos po du, o kai kurios net ir po tris kartus. Kai kurios pakliuvo ir į Drąsiųjų kelių, ir į Zenito serijas. Visa Sovietų Sąjunga literatūriniu požiūriu buvo tiek atsilikusi ir atsilupusi, kad čia baisiai moderniai atrodė netgi knygos, kurios parašytos buvo kone prieš šimtą metų.