Failo išplėtimas

Failo išplėtimas arba kalbainiškai failo plėtinys - tai ta paskutinė failo pavadinimo dalis, kuri yra po taško. Paprastai ta dalis yra iš trijų, nors kartais - ir iš vienos, dviejų ar keturių raidžių. Penkių raidžių ar ilgesni failų išplėtimai pasitaiko labai retai.

Failų išplėtimai nėra kažkokia duotybė, tačiau jie labai patogūs, kai reikia susigaudyti, kokios rūšies duomenys yra failo viduje. Kadangi tą išplėtimą gali suprasti ir kompiuteris, ir žmogus - tai visai ir patogu.

Istoriškai failų išplėtimai pirmiausiai atsirado kokiais 1970 metais tokiuose PDP-11 kompiuteriuose ir ten naudotoje RSTS sistemoje, iš jos numigravo į OpenVMS ir VAX, vėliau persikėlė į CP/M, tada jau DOS, o tada - ir į Windows bei susijusias OS. Tuo tarpu kai kuriose kitose OS failų išplėtimai arba išvis neegzistavo (kaip senose MacOS), arba buvo tiesiog failo vardo dalimi, kuri neturi jokių specialių funkcijų, o naudojama vartotojo taip, kaip tas vartotojas nori - pvz., šitaip buvo UNIX sistemose.

UNIX (ir Linux) galima naudoti failo išplėtimus, tačiau jie yra gana sąlyginis dalykas ir naudojamas daug laisviau, nei Windows. Kaip pvz., failas gali turėti du išplėtimus vienu metu - pvz., "failovardas.doc.zip", kas reiškia, kad išties čia yra kažkoksai "failovardas.doc", bet jis tada suzipintas ir papildomai pridėtas išplėtimas ".zip". Tipiškas tokių išplėtimų atvejis - įvairiausi UNIX failų archyvai, kurie būna pavadinti, kaip "pavadinimas.tar.gz" - ".tar" reiškia archyvo formatą, o ".gz" - gzip programą, kuria tas archyvas suslėgtas.

Tiesa, UNIX sistemose failų išplėtimai dažniausiai rašomi mažosiomis raidėmis. Tačiau VAX, DOS ir Windows sistemose, iš kurių tie išplėtimai kilę - tradiciškai jie būdavo rašomi tiktai didžiosiomis raidėmis, nes failų sistema tenai mažųjų ir didžiųjų raidžių išvis neskirdavo. Taigi, ir čia mes pateikiame tuos išplėtimus didžiosiomis raidėmis, kurios yra būdingos labiau atsilikusioms OS.

Pipedijai žinomi failų išplėtimai (plėtiniai)

Čia kažkiek įvairiausių failų išplėtimų pavardinsim pagal temas, kurie populiariausi.

Dokumentai, lentelės ir kiti kasdieniai failų išplėtimai

Tekstiniai dokumentai

• DOC - senas Winword dokumentas
• DOCX - naujas Winword dokumentas
• WPS - Microsoft Works dokumentas
• PDF - skaitymui skirti dokumentai, kurie gerai spausdinasi ir vienodai atrodo visuose kompiuteriuose
• WPD, WP5 - WordPerfect dokumentas
• RTF - Rich Text Format dokumentas (senovinis hipertekstas)

Lentelės

• XLS - senas Excel dokumentas (lentelė)
• XLSX - naujas Excel dokumentas (lentelė)
• XLR - Microsoft Works lentelė
• WK3 - Lotus 1-2-3 lentelė
• ODS - OpenOffice arba LibreOffice lentelė

Prezentacijos

• PPT - senovinė PowerPoint prezentacija
• PPS - kitas PowerPoint formatas
• PPTX - naujo formato PowerPoint prezentacija
• ODP - OpenOffice arba LibreOffice prezentacija
• ODT - OpenOffice arba LibreOffice dokumentas
• KEY - Apple Keynote prezentacija

Kiti formatai

• HTM, HTML - įvairūs HTML tipo dokumentai (interneto puslapiai)
• XML - įvairūs XML tipo dokumentai
• TXT - tekstiniai (gryno teksto) dokumentai
• CSV - tekstinė lentelė (paprastai naudojama duomenų eksportui-importui)
• WKS - Microsoft Works (toksai Word ir Excel viename) failas
• MDB - Microsoft Access duomenų bazė
• SQL - bendras SQL pavidalu surašytos duomenų bazės formatas

Paveiksliukai, atvaizdai

Rastriniai atvaizdai

• BMP - senovinis labai daug vietos užimantis paveiksliukas
• GIF - judantis senovinio tipo paveiksliukas
• RAW - fotoaparatų formatas, užima daug vietos, turi gerą kokybę
• TIF, TIFF - senovinis aukštos kokybės paveiksliukų formatas
• JPG, JPEG, JFIF - JPEG tipo paveiksliukų formatas, pasižymintis tuo, kad užima labai mažai vietos, bet kažkiek pagadina patį paveiksliuko turinį
• PNG - vienas iš naujesnių paveiksliukų formatų, negadina paveiksliuko turinio, turi neblogą kokybę, bet užima nelamai mažai vietos
• WEBP - vienas iš naujausių paveiksliukų formatų, teoriškai geras, o praktiškai jo dauguma programų vis dar nepalaiko
• ICO - Windows ikonėlių, o taip pat ir interneto puslapių ikonėlių failas, paprastai tiesiog pervadintas BMP

Vektoriniai atvaizdai

• AI - Adobe Illustrator vektorinių paveiksliukų formatas
• CDR - Corel Draw vektorinis paveiksliukas
• EPS - enkapsuliuotas PostScript failas, vektoriniai paveiksliukai, grafiniai dokumentai
• PS - paprastas PostScript failas, vektoriniai paveiksliukai, grafiniai dokumentai
• DWG - AutoCAD brėžinys
• FLA - Flash pradinis (redagavimui skirtas) grafinis formatas
• SWF - sukompiliuotas (sklelbimui internete skirtas) grafinis formatas
• SVG - atviras vektorinių paveiksliukų formatas
• VSD - senas Visio formatas
• VSDX - naujas Visio formatas

Kiti atvaizdai

• PSD - Photoshop paveiksliukų formatas, naudojamas visokių dezainerių
• PSP - PaintShop Pro paveiksliukas

Programavimo kalbos

• A, ASM - Asemblerio programa
• ASP - Microsoft Active Server Page programa
• ASPX - ASP su .NET
• BAS - Basic programa
• C - C programa
• CGI - Apache ir UNIX web serverio programa
• CLASS, JAVA - Java programa
• CPP - C Plus Plus programa
• CSS - išvaizdos nusakymo formatas, teoriškai tai irgi programavimo kalba
• H - C programos inkliudas (headeris)
• HXX - C++ programos inkliudas (headeris)
• JS - JavaScript programa
• JSP - Jakarta (UNIX) serverio programa, parašyta Java kalba
• PL - Perl programa
• PY - Python programa
• RB - Ruby programa
• PAS - Pascal programa
• PHP - PHP programa
• PY - Python programa
• SSI, STM, SHTML - Apache ir UNIX web serverio programa, realizuota, kaip HTML su programiniais intarpais (Server Side Includes)
• SQL - duomenys SQL formatu
• VBS - Visual Basic programa

Visokios vykdomosios programos

• COM - senas DOS programų formatas
• EXE - naujesnis DOS ir Windows programų formatas
• BAT - automatiniai DOS/Windows skriptai, parašyti BAT kalba
• MSI - Windows programų instalai (irgi programos)
• DLL - dinaminės bibliotekos (specialiu būdu veikiančios programos)
• JAR - vykdomoji (sukompiliuota) Java programa
• SH - UNIX shell skriptas (bash arba sh)
• LNK - Windows nuoroda į kokią nors programą ar failą

Media, muzika, video

Audio failai

• AAC, ADT, ADTS - beprasmiai niekieno nenaudojami Microsoft audio formatai
• CDA - nuripintas CD takelis, neperkoduotas
• MP3 - muzika MP3 formatu, koduota su duomenų praradimu
• M4A - muzika naujesniu M4A formatu
• MPA - muzika senoviniu MPEG-2 formatu
• FLAC - muzika geros kokybės FLAC formatu, koduota be duomenų praradimo
• OGG - muzika Ogg Vorbis formatu
• WMA - garso įrašas Windows audio formatu
• VAW - senovinis garso formatas, užimantis baisiai daug vietos
• MID, MIDI - midi formato (sintezuota) muzika

Video failai

• MPG, MPEG, MP4 - video filmai, failų formatas tas pats, tiesiog skirtingi failų išplėtimai
• AVI - vis dar gana dažnas Microsoft video formatas
• MOV, QT - anksčiau populiarus Apple QuickTime video formatas, vis dar gana populiarus tarp video profesionalų
• FLV - dabar nunykęs Flash video formatas
• AVCHD - advanced video coding high definition - formatas, gana populiarus tarp profesionalų

Archyvai, suslėgti, supakuoti duomenys

• ZIP - ZIP formato archyvas
• RAR - RAR formato archyvas
• TAR - UNIX nepakuotas archyvas
• GZ - UNIX pakuotas archyvas
• TAR.GZ - pakuotas UNIX TAR archyvas
• TGZ - tas pats, kas TAR.GZ
• 7Z - 7Z formato archyvas
• PAC - senovinis DOS archyvas
• ARJ - senovinis, kadaise nepaprastai populiarus DOS archyvų formatas
• BZ - retesnis, geriau spaudžiantis UNIX formatas
• BZ2 - geresnis už BZ formatas
• XZ - vienas iš naujesnių, mažiau paplitusių UNIX formatų
• ACE - vienas iš retų senų DOS formatų
• ARC - vienas iš retų senų DOS formatų
• LZA - vienas iš retų senų DOS formatų
• LZX - vienas iš retų senų DOS formatų
• HQX - senovinis Apple archyvų formatas

Įvairūs kiti failų išplėtimai ir formatai

• INI - konfigūracijų nustatymų tekstinis failas
• LOG - sisteminių pranešimų įrašai, logai
• DAT, DATA - įvairių programų duomenų failai, paprastai neturi standartinio formato, netgi jei išplėtimas ir tas pats
• OTF - OpenType šriftas
• TTF - TrueType šriftas
• TORRENT - BitTorrent failas
• TMP - visokie laikini failai