Psichikos šokas

Psichologinis šokas arba psichikos šokas, kartais dar vadinamas kaip emocinis šokas ar emocinis paralyžius - specifinė trumpalaikė būsena su labai stipria baime ir susijaudinimu, kylanti atvejais, kai patiriama tiesioginė ar menama grėsmė paciento gyvybei ar sveikatai. Retesniais atvejais ta grėsmė gali būti susijusi ir su įvykiais, ištinkančiais ne patį pacientą, o jam pažįstamus, artimus, emociškai svarbius žmones.

Bendrojoje psichiatrijoje psichikos šokas dažniausiai priskiriamas stipraus afekto būsenoms arba nagrinėjamas kaip trumpalaikė psichogeninės kilmės psichozė, t.y., reaktyvinė psichozė. Dažniausiai būna susijusi su labai stipria baime, ypač pradinėse šoko stadijose, o taip pat - šokui pasibaigus.

Psichikos šoko atveju pacientas paprastai elgiasi neramiai, matomas labai stiprus afektas (susijaudinimas), pastebimi nerišlūs situatyvinio pobūdžio kliedesiai, retesniais atvejais gali kilti iliuzijos, pseudohaliucinacijos ir haliucinacijos. Daugeliu atvejų gali kilti lengvas neilgai trunkantis stuporas (žmogus sustingsta ir į nieką nereaguoja), kartais - nedidelis raptusas (žmogus nerišliai mostaguoja rankomis, bando kažkur bėgti). Aplinkos suvokimas būna susilpnėjęs.

Pilnaverčiam psichologiniam šokui labai būdinga trumpalaikė asmenybės disociacija - derealizacija, kai žmogus įvykių nesuvokia kaip tikrų (suvokimas lyg sapne ar filme) ir depersonalizacija, kai žmogus nesuvokia, kad tai jis dalyvauja kažkokiuose įvykiuose (atrodo, kad viskas vyktų ne su juo, o su kažkuo kitu).

Jei pacientui nėra suteikiama tinkama psichologinė pagalba, emocinis šokas užsifiksuoja paciento atmintyje kaip nepataisomas įvykis. Tokiu būdu susidaro psichologinė trauma. Pastarosios atveju pas pacientą ilgainiui gali išsivystyti Potrauminio streso sindromas (PTSD).