Disociacija

Disociacija - asmenybės vientisumo, rišlumo praradimas - derealizacija ir depersonalizacija. Dėl tokio rišlumo praradimo žmogus jaučiasi prarandantis ryšį su realybe ir su savimi pačiu. Būdingas tikrumo jausmo praradimas - pasalis pacientui atrodo lyg netikras, o jis pats jaučiasi lyg kino filmo ar spektaklio personažas.

Pagrindinės disociacijos formos - tai derealizacija ir depersonalizacija.

Derealizacijos atveju pacientas jaučiasi lyg netikroje realybėje, lyg viskas aplinkui būtų sapnas ar išvis iš šono stebimas filmas. Emocinės reakcijos į įvykius būna silpnos, užvėlintos, pacientas gali būti paskendęs savo mintyse, nors įvykiai konkrečiai susiję su juo ir labai svarbūs (pvz., egzaminai, buitinis konfliktas, etc.).

Depersonalizacijos atveju pacientas jaučiasi lyg nesantis jis pats, taip lyg jis būtu pašalinis savęs stebėtojas. Emocinės reakcijos į savo paties veiksmus ar mintis būna susilpnintos, lyg pašalinės, taip lyg žmogus būtu pats savęs stebėtojas ir komentuotojas.

Disociacija yra būdingas šizofrenijos ir sunkių PTSD formų požymis. Sunkiais PTSD atvejais, kaip kad disociacinis PTSD, disociacija būna atsakas į nepakeliamai traumuojančius, smurtinius, fiziškai skausmingus ir kankinančius įvykius, pvz., kankinimus, artimųjų mirtį, grėsmę gyvybei, išprievartavimą ir pan..