Dėmėtoji šiltinė

Dėmėtoji šiltinė, dar truputį klaidingai vadinama kaip epideminė šiltinė - tai viena iš kelių pagrindinių šiltinės rūšių. Dėmėjąją šiltinę sukelia Rickettsia prowazekii bakterija.

Perneša šitą ligą utėlės, bet ir tai netiesiogiai. Utėlė įkanda, žmogui skauda ir niežti, o tada žmogus kasosi tą įkąstą vietą. Kadangi aplinkui žaizdelę būna ir tų pačių utėlių išmatų, o utėlė būna prieš tai dar pasisiurbusi ir apsikrėtusio žmogaus kraujo, tai kasantis į žaizdelę įtrinamos utėlės išmatos su riketsijomis. Taip ir įvyksta apkrėtimas.

Kai riketsijos pakliūna į kraują, jos išplinta po organizmą ir ima daugintis. Būdinga, kad pažeidžiamos kraujagyslės, inkstai, širdis, antinksčiai. Kitaip tariant, netgi pasveikus nuo dėmėtosios šiltinės, lieka daug visokių bjaurių lėtinių ligų.

Dėmėtosios šiltinės simptomai ir eiga

Inkubacinis periodas maždaug 1-3 savaitės, dažniausiai apie 2 savaites. Pradėjus reikštis ligai, per 2-3 dienas smarkiai pakyla temperatūra, apie 2 savaites laikosi maždaug 39-40 laipsnių. Kartu su tuo būna galvos skausmai, silpnumas, pykinimas, nervų sistemos sužadinimas (nemiga, nerimas). Veidas, akys parausta ir patinsta, ypač tai matosi ant akių, kurios gali būti tiesiog atvirai raudonos. Kraujospūdis paprastai krenta.

Apie 4-5 ligos dieną pasimato dideli bėrimai, lieka neišbertas tik veidas. Pas ligonį prasideda kliedesiai, jis gali blaškytis, neadekvačiai elgtis. Gali prasidėti komplikacijos - plaučių uždegimas, encefalitas, meningitas, miokarditas, nuo tų komplikacijų žmonės gana neretai ir numiršta.

Po persirgimo lieka gana ilgai trunkantis imunitetas. Pakartotiniai susirgimai būna, bet paprastai tik praėjus gana ilgam laiko tarpui. Kartais tai pasireiškia panašiai kaip grįžtamoji šiltinė, kuri būna silpnesnė, nei pirmas susirgimas.

Gydoma antibiotikais, taip pat fiziologinio tirpalo lašelinėmis. Pagrindinė prevencija - utėlių naikinimas. Būna ir skiepai, bet paprastai taikomi tik tose vietovėse ar tiems žmonėms, kurie gali patirti epidemijos riziką.