Grįžtamoji šiltinė

Grįžtamoji šiltinė - tai įvairios šiltinės rūšys, kurios gali atsikartoti, praėjus kuriam laikui po pagijimo. Yra dvi pagrindinės grįžtamosios šiltinės rūšys - epideminė ir endeminė šiltinės. Tipiniai šių šiltinių plitimo regionai - įvairios Azijos šalys, Afrika, Amerika, praktiškai visas pasaulis, įskaitant netgi ir dalį Europos.

Visoms grįžtamosioms šiltinėms būdinga tai, kad žmogui persirgus, jis menamai pasveiksta, jaučiasi lyg ir neblogai, bet praėjus kuriam laikui (nuo kelių dienų iki kelių mėnesių) susirgimas pasikartoja, vėl prasideda karščiavimas, kuris trunka kelias dienas. Tas pasikartojamumas yra pirmas požymis, kad karštinę gali sukelti spirochetos, nes būtent joms būdinga banguota (atsikartojanti) ligos eiga.

Bendrai grįžtamoji šiltinė skirstoma į dvi pagrindines rūšis:

• Epideminė šiltinė - tokia, kuri gali persiduoti nuo žmogaus žmogui ir sukelti epidemijas
• Endeminė šiltinė - tokia, kuri nuo žmogaus žmogui persiduoda retai, o plinta dėl bendro kažkurios vietovės užterštumo apkrėstomis erkėmis

Ir epideminę, ir endeminę grįžtamąją šiltinę sukelia įvairios spirochetos.

Epideminė šiltinė

Epideminė šiltinė savo simptomais yra gana panaši, kaip ir dėmėtoji šiltinė, tačiau sukeliama kito sukėlėjo - Borrelia recurrentis, t.y., borelijos, todėl ji priskiriama bendresnei boreliozių klasei. Tą sukėlėją, kaip ir dėmėtosios šiltinės atveju, perneša utėlės. Inkubacinis periodas tipiškai apie 1-2 savaites, nors gali būti ir greičiau.

Kadangi epideminę šiltinę utėlės gali padėti pernešti nuo žmogaus ant žmogaus, gali kilti ir šios šiltinės epidemijos, t.y., nekontroliuojamas plitimas tarp žmonių. Būtent todėl ji ir vadinama epideminije.

Pirmi epideminės šiltinės simptomai - karščiavimas, drebligė, labai aukšta temperatūra (40-41 laipsnis), galvos ir strėnų skausmai, raumenų skausmai. Primena sunkų gripą, tačiau pastebimi vidaus organų pažeidimai - blužnis ir kepenys paprastai padidėja, gali atsirasti ir gelta.

Praėjus maždaug savaitei nuo susirgimo pradžios, temperatūra nukrenta iki normalios, kelias dienas žmogus jaučiasi gerai, bet paskui vėl prasideda karščiavimas, drebligė ir pan., ir taip toliau. Maždaug kas kelias-kelioliką dienų karščiavimo priepuoliai kartojasi, trunka po 1-2 dienas. Tokių priepuolių skaičius gali būti įvairus, dažniausiai būna apie 3-6. Negydant, ligonio būklė gali sunkėti, o po kažkelinto priepuolio jis tada ima ir numiršta.

Jei nėra efektyvaus ir savalaikio gydymo, mirštamumas gali siekti apie 10%.

Endeminė šiltinė

Endeminėms šiltinėms priskiriamos įvairios šiltinės rūšys, kurias sukelia keliasdešimt skirtingų spirochetų rūšių, kurias perneša erkės. Kadangi ši šiltinė normaliomis sąlygomis nepersiduoda nuo žmogaus žmogui, epidemijos čia nekyla, serga tik žmonės, esantys tam tikrose vietovėse, kur būna užkrėstų erkių. Kitą vertus, esant dideliam erkių paplitimui, endeminė šiltinė gali plisti labai dideliais protrūkiais, panašiai, kaip vietinė epidemija.

Inkubacinis endeminės šiltinės periodas - 1-2 savaitės, ligos pradžia su būdingu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, aukšta temperatūra. Karščiavimo priepuoliai vėliau atsikartoja nereguliariai, dažniausiai kas 2-3 mėnesius, nors kartais ir po metų ar dviejų nuo pirmo užsikrėtimo. Karščiavimo trukmė būna apie 1-3 paras.

Dalimi atvejų po kažkelių priepuolių žmogus irgi gali numirti.