Caldera

Caldera - buvo tokia firma, kuri kadaise garsėjo, kaip labai miela ir gera Linux gamintoja, kuri buvo viena iš dviejų kompanijų (kartu su Corel), kurios pirmos sukūrė visiškai grafinį ir pilnavertį Linux instaliavimą ir konfigūravimą. To dėka Linux valdomumas realiai peraugo į kitą lygį, nes iki tol tai geriausiu atveju tebūdavo koks nors baisus pseudografiką naudojantis instaleris, o po instaliavimo išvis viską reikdavo tekstiniuose failuose redaguoti su vi. Tai tasai Caldera Linux buvo labai neblogas, lyginant su kitais, ir instaliuodavosi lengviau.

Taigi, Caldera kompanija dėl savo geros veiklos kažkaip prisitraukė investuotojų, tik vat investuotojai matyt buvo iš tokių įdomesnių. Bet su pinigais. Taigi, tie investuotojai davė pinigų ir Caldera kažkaip ėmė ir nusipirko iš Novell firmos visas teises į tokią senovinę DR-DOS sistemą, kartu su autorių teisėmis ir visomis kitomis teisėmis. Idėja buvo, kad su šita DOS tasai Linux ims palaikyti bent jau DOS skirtas programas, o tai jau būtų labai daug, kaip anam laikui, kai ant Linux dirbančių programų buvo tikrai mažai. Taigi, šitai taptų dideliu pranašumu prieš konkurentus.

Bet ėme ir paaiškėjo tada, kad kartu su tuo DR-DOS firma nusipirko ir kažkokias senas senas bylas prieš Microsoft dėl to, kad Microsoft į Windows 3 tyčia kišo bugus, kad tie pakibtų, jei paleisti kartu su DR-DOS.

Teismai baigėsi tuo, kad Microsoft pasirašė su Caldera neskelbiamą susitarimą, kuris ekspertų vertinimu siekė apie 150-250 milijonų dolerių. Žodžiu, Caldera per vieną sykį uždirbo daugiau pinigų, nei turėjo apyrartos per visą savo istoriją. Ir tada nutarė plėstis savo biznį.

Plėtimosi idėja buvo, kad reikia nusipirkti kokį nors mažą, bet padoresnį UNIX, o tada tą Linux kažkaip išplėsti. Ir taip pereiti į rimtesnę rinką, kur jau visokios korporacijos perka dideles OS ir taip toliau. Čia reikia nepamiršti, kad anais laikais visi į Linux žiūrėjo, kaip į mėgėjišką ir lievą sistemą, tad reikalas čia buvo visai rimtas.

Žodžiu, Caldera firmai ėmė ir pasitaikė tokia SCO firma, kuri tuo metu gamino SCO OpenServer ir UnixWare sistemas - t.y., netgi cielus du visiškai tikrus senus tradicinius UNIX. Ir dar negana to, turėjo krūvą kitų retų daiktų, pvz., kažkokią tenai WinMerge, kuri emuliavo Windows ir leido leisti Windows programas ir CDE, kuris buvo UNIX desktopų standartas. Ir dar ta SCO turėjo krūvas sutarčių su hardwaro gamintojais ir todėl turėjo krūvas per daugelį metų prirašytų draiverių, ko tuo metu Linux sistemoms trūko irgi baisiai smarkiai (su Linux labai daug aparatūros neveikdavo).

Trumpai tariant, SCO atrodė kaip tobulas pirkinys. Taigi, Calera dar prisiskolino papildomų pinigų ir už neaiškią sumą nusipirko visą tą SCO firmą.

Ir štai tada paaiškėjo, kad viskas yra ne taip gražu, kaip atrodo. Paaiškėjo, kad ir OpenServer, ir UnixWare yra krūvą metų normaliai neapdeitinamos, nes SCO jau prieš krūvą metų pritaupė ant programuotojų algų ir tiesiog tų programuotojų atsikratė. Draiveriai paaiškėjo besantys visiškai pasenę. Sistemos pilnos bugų ir nepritaikytos tų bugų taisymui. Ir dar tas CDE kažkoksai visiškai lievas. Ir ta WinMerge paaiškėjo, kad yra kažkokia tokia prasta, kad jokios Windows programos tenai normaliai jau seniai nedirba.

Žodžiu, nusipirkta firma buvo prieš krūvą metų nustekenta ir praktiškai padvėsusi, ir jau seniai smirdanti. Tiktai nors apie tai, kad SCO yra padvėsusi, jau dešimtį metų kalbėjo kokie papuola UNIX adminai, matyt Caldera vadai tuo nenorėjo patikėti. Tai ir nusipirko.

Žodžiu, firmelė pradžioje paleido tuos UNIX į Open source, bet paskui, susipratusi, kad bankrutuoja, nutarė pakeisti visą strategiją: persivadino į SCO Group ir ėmė skleisti genialią idėją, kad čia jie nusipirko iš Novell visas teises į tikrą klasikinį UNIX (paskui paaiškėjo, kad ne), ir kad Linux yra tiesiog pavogtas iš jų, nes išties tai yra UNIX, ir kad visi, kas naudoja Linux, turi jiems mokėti pinigus.

Taip prasidėjo visai kitas Caldera firmos etapas - kai ji jau pagarsėjo pasaulyje kaip SCO Group ir tapo sinonimu tokiems žodžiams, kaip "šūdas", "triedalai" ir "išmatos".